Nusileido Vasaros futbolo sezono uždanga. Sezonas, kuriame radikaliai pasikeitė ne tik jo formatas, bet ir komandų pozicijos. Ketvirtadienio vakarą į Paneriostadioną visi rinkosi kupini teigiamų emocijų, o tam geras sąlygas padiktavo ir malonus rugpjūčio vakaras. Sąlygos futbolui buvo tiesiog puikios, o vilčių pagerinti savo pozicijas turėjo visi vakaro dalyviai.

Be abejo, pagrindinis akcentas buvo „Dinerio“ ir „Skaidiškių“ dvikova, kuri nepaisant savo rezultato, atspindėjo, jog aikštėje susidūrė dvi stipriausios sezono komandos. Kitur taip pat kova nenuvylė ir visi vakaro mačo atspindėjo, kaip konkurencingas buvo šis čempionatas.

„Siena“ 0 –  0 „Carlsberg“

„Carlsberg“ nuo mačo pradžios primetė savo žaidimą „Sienos“ komandai ir daugiau kontroliavo kamuolį. Tuo tarpu „lygiųjųkaraliai “atrodė patenkinti žaisdami antru numeriu ir per daug nesiveržė į priekį.

Šiose rungtynėse „Sieną“ taip pat būtų galima pavadinti ir „nuošaliųkaraliais“. Jie priekyje nesėkmingai bandė ieškoti Arno Pociaus, kuriam labai dažnai teko išgirsti teisėjo švilpuką, skelbusį nuošalės pažeidimą. Visgi, jis visada pasižymėjo tuo, kad žaidžia ant nuošalės ribos, todėl galėjome matyti aikštėje PippoInzaghiprototipą.

„Carlsbergo“ gretose Darius Klemkakėlinio gale turėjo puikią galimybę įmušti, kai buvo išvestas vienas prieš vartininką, tačiau ore pabandęs nuginkluoti Tomą Pocių, liko nieko nepešęs. Tai buvo galima laikyti viena geriausių progų pirmajame kėlinyje.

Antrojo kėlinio pradžioje „Carlsberg“ bandė sužaisti gudriai, tačiau jie vos už tai nesumokėjo brangiai. Į „Sienos“ vartus buvo paskirtas baudos smūgis ir jo potencialiai mušti atėjo vartininkas. Visgi jis nesmūgiavo, o bandė atlikti perdavimą komandos draugui, tačiau tokį jo sumanymą mikliai perskaitė „sieniškiai“ ir nudūmė į priekį. Tačiau jie įkliuvo į nuošalės pinklės ir nesugebėjo išnaudoti puikios progos.

Iš karto kitoje atakoje kilo didžiulės aistros, kai susistumdė du oponentai, o Petras Katinas už savo agresyvius veiksmus užsidirbo raudoną kortelę. „Carlsberg“ užuodė kraujo skonį ir pradėjo dominuoti rungtynėse, tačiau jiems vis nepavykstant pasiekti savo tikslo, pamažu žaidimo tempas tapo lėtesnis ir tai buvo patogu „Sienai“,

Nors „Calsberg“ vadovas po mačo sakė, kad vyrai atėjo pasimėgauti futbolu ir gerai praleisti laiko, aistrų aikštėje netrūko ir „Carlsberg“ liko žaisti taip pat šešiese, kai Gintaras Bungardapasikarščiavo ir užsidirbo raudoną kortelę.

Nuskambėjus paskutiniam švilpukui dar buvo priekaištų iš „Carlsberg“ pusės, bet išsiskirstyta taikiai 0-0. „Žalieji“ baigė sezoną šeštoje vietoje ir buvo viena iš tų komandų, kuri nei pati daug mušė, nei kitiems leido. Solidus pasirodymas, kai tuo tarpu „Siena“ galės sukti galva, kaip išvengti lygiųjų epidemijos ir geriau išnaudoti progas.

„Vilkai“ 1 – 2 „Gulbinai“

„Vilkai“ rungtynes pradėjo ankščiau nei jų lentelės kaimynai „W.W.G“ ir suprato, jog pergalė kuo didesniu įvarčių skirtumu būtų buvusi naudingiausias rezultatas jiems. Pastarosios komandos sezone buvo sužaidusios lygiosiomis 1-1, tad būtent daugiausiai įvarčių čempionate įmušę „Vilkai“ buvo nepatogesnėje situacijoje.  Tuo tarpu „Gulbinams“ pergalė, ar susiklosčius palankiai sąlygoms, lygiosios galėjo leisti pasiekti net ketvirtą vietą.

Pirmasis kėlinys parodė, jog „raudonaijuodi“ labiau norėjo išplėšti sau reikiamus įvarčius, tačiau susidūrė su organizuotai žaidusiais „paukščiais“.

Nors rungtynių eiga šiek tiek buvo palankesnė „Vilkams“, pirmą rimtesnę progą turėjo „Gulbinai“, kai Algirdas Pranckūnaskontratakoje įkirto prie tolimojo virpsto ir smūgiavo iš eigos, bet kamuolys milžinišku greičiu prašovė pro virpstą.

Vėliau geresnes progas kūrėsi „Vilkai“. Edvinas Pašvenskassulaukė perdavimo iš dešiniojo krašto prie kairiojo virpsto, bet nepatogiai mušė į vartus ir iššvaistė progą.

Visgi, įvarčius taip mėgusiems mušti „Vilkams“ stringant, kėlinio gale „Gulbinai“ įgavo antrą kvėpavimą ir sukėlė rimtų problemų vartininkui, bet pastarasis pademonstravo puikų žaidimą tiek rankomis, tiek kojomis gelbėjant vartus.  

Antrajame kėlinyje „Vilkai“ pasiekė taip norėtą įvartį, kai tolimu smūgiu į kampą pasižymėjo Vilius Linkevičius.

Tuo tarpu „Gulbinai“ vėliau sugebėjo prisitaikyti prie varžovų žaidimo tempo, bet atrodo, kad komandai kažko pritrūkdavo. Galų gale pavyko surasti spragą „Vilkų“ gynyboje  ir buvo įmuštas įvartis iš kairiojo krašto – puikiai sužaidė Artūras Simakovas.

Tai „paukščiams“ suteikė daugiau motyvacijos ir jie pradėjo atakuoti dar labiau. Tokio atviro žaidimo pasekmė – veiksmas nuo vienų vartų iki kitų, tad tai buvo puiki pramoga gausiai susirinkusiems aistruoliams. Pergalės besąlygiškai norėjo vieni ir kiti, tad mačui einant į pabaigą, emocijos pasiekė apogėjų ir teisėjas vieną akimirką išdalijo net tris geltonas korteles.

Likus penkioms minutėms iki mačo „Gulbinams“ pavyko smogti paskutinį smūgį, kai Artūras Simakovasgalingai smūgiavo į vartus ir kamuolys, šiek tiek atšokęs nuo varžovo, įkrito pro bejėgį vartininką į vartus. Tai buvo septintasis A.Simakovoįvartis turnyre ir jis buvo auksinis.

Po įvarčio „Vilkai“ atrodė pasimetę  ir vos neprasileido dar vieno įvarčio. O „Gulbinai“ po kurio laiko kėlė kumščius į viršų, nes į turnyrinę lentelę bent laikinai pakilo trimis pozicijomis.

„Vilkų“ atstovas Edgaras Sinickaspo nesėkmės paklaustas apie sezono pabaigą buvo ypač nusivylęs, o paprašytas įvertinti sezoną dešimtbalėjesistemoje, jam davė riebų nulio įvertinimą. „Gulbinų“ gynėjas Jonas Garšva buvo euforiškasir neslėpė džiaugsmo, kad komanda sugebėjo taip sėkmingai užbaigti sezoną.

„Dineris“ 0 – 0 „Skaidiškės“

Kova dėl čempionų titulo. Tik tris kartus be pergalės čempionate iš mačo išėjęs „Dineris“ sausakimšoms tribūnoms stebint surėmė ginklus su nė vieno pralaimėjimo nepatyrusiomis „Skaidiškėmis“.

„Dineris“ prieš mačą žinojo, jog jiems užtektų lygiųjų, kad pasiektų čempionų titulą ir nuo mačo pradžios jie turėjo atlaikyti „Skaidiškių“ spaudimą. „Skaidiškėms“ buvo patogu žaisti, kai varžovai jiems leido primesti savo žaidimą. Antroje vietoje besirikiavusi Vilniaus rajono komanda nuolat bandė laimę smūgiuodami iš toli ir tai turėjo kelti nerimą oponentų vartininkui.

Kėliniui įpusėjus kairiajame krašte erdvės buvo palikta „Skaidiškių“ snaiperiui TomašuiKorkutui, kuris paleido šūvį tolimojo virpsto link, bet kamuolys praskriejo šalia virpsto.

„Dineriui“ surasti savojo stabilaus žaidimo surasti niekaip nepavyko ir ši įtampa trukdė Gintauto Vaškelioauklėtiniams labiau pasitikėti savo jėgomis ir irtis į priekį, nors žaidimo planas vyko sėkmingai. Apylygio žaidimo ženklai pradėjo matytis prieš pertrauką, kai „Dineris“ padėjo drąsiau reikštis oponentų aikštės pusėje. Pirmą rungtynių pusę jie atlaikė puikiai, bet didžiulį darbą reikėjo nuveikti vėliau.

Antrasis kėlinys ir vėl buvo „Dinerio“ atsimušinėjimo  laikas. „Skaidiškės“ puikiai kontroliavo kamuolį ir savo baudos smūgiais vertė darbuotis vartininką ir gynybos liniją. Reikia pažymėti, kad „Dineris“ produktyviai gynėsi ir laimėjo didžiąją dalį oro dvikovų. „Geltoniesiems“ dažnai ir pritrūkdavo drąsesnio žaidimo atliekant paskutinįjį smūgį.

Visgi kuo toliau, tuo labiau „Dineris“ pradėjo jaustis komfortabiliauir netgi grasino „Skaidiškių“ vartams. Pastarųjų vartininkui taip pat teko pademonstruoti savo meistriškumą keliose situacijoje, tad intriga šių atskirų rungtynių prasme vėl atgimė. Banali klišė, bet visi žino, jog rezultatas svarbiausia, o „Skaidiškės“ pradėjo labiau skubėti ir palikti skyles gynyboje.

Mačo gale, kai visos „Skaidiškių“ pajėgos buvo mestos į puolimą, „Dineris“ kontratakoje sudrebino virpstą ir kažkur, iš gynybos pabiro puokštė keiksmažodžių – tai buvo ideali proga nužudyti oponentus. „Skaidiškėms“ deramo galutinio šturmo surengti nepavyko ir jie turėjo pripažinti puikiai gynyboje sužaidusio „Dinerio“ pranašumą.

0-0. Tai buvo čempionų titulo verta dvikova, o „Skaidiškės“, vėl likę arti nuo titulo, nusivylimo kartėlį bandys paslėpti kovodami iš naujo. Savo ruožtu „Dinerio“ vadovas Gintautas Vaškelistikino, kad šiais metais tai buvo sunkiausias čempionatas, tad nors titulo laimėjimas ir nėra toks unikalus, jie jį pasiekė išspaudę nė vieną prakaitą.

„W.W.G“ – „Žaibokirtis“ 3:1

„W.W.G“ prieš rungtynes žinojo, jog jiems užtenka lygiųjų arba pergalės po to, kai „Vilkai“ krito savo dvikovoje. Tad pirmajai komandai tiesiog nereikėjo praleisti įvarčių pralaimėjimo atveju. Visgi jie jau nuo mačo pradžios parodė nagus ir sudarė spaudimą ex-čempionų gynybai, kuri vėl neturėjo labai ilgo suolo šiame mače.

Po kurio laiko favoritai sulaukė pusprogės, kurią jiems pavyko techniškai išpildyti. Mindaugui Švedui buvo leista pasitaisyti kamuolį apie 12 metrų nuo vartų ir rezultatyviausias „W.W.G“ žaidėjas savo proga pasinaudojo puikiai, kai pasiuntė kamuolį į tolimąjį kairįjį kampą.

Nors „Žaibokirtis“ parodė atsigavimo ženklus, tačiau juos vėliau ir vėl atgal nubloškė oponentų pusprogė. Arbitras po pražangos skyrė baudos smūgį į „žaibų“ vartus. Prie kamuolio stojęs  VasilijusNovičkovaspelnė trečiąjį  savo sezono įvartį, kai stipriu smūgiu pažeme apgavo Augustiną Latvėną, kuriam jau antrą kartą teko traukti kamuolį iš savo vartų.

Kėlinio antroje pusėje „Žaibokirtis“ atrodė turintis daugiau jėgų, bet progų susikūrimas išliko problema. Net ir esant tokiam rezultatui, jie nepamiršo techniško žaidimo, o vos pamačius progą, bandė pralaužti vartininką tolimais smūgiais. Nebuvo galima sakyti, kad tai buvo neprotinga taktika, nes dažnai „Kirtis“ uždirbdavo kampinius. Bet pertraukos labiau laukė „W.W.G“ ir jie jos sulaukė be nuostolių.

„Žaibokirtis“ antrajame kėlinyje mėgavosi didesniu kamuolio valdymu, o „W.W.G“ didesnį prioritetą teikė savo vartų saugumui ir buvo atsargesni, taupydami pajėgas gale.

„Žydraijuodi“ bene realiausią progą turėjo įpusėjus kėliniui, kai po perdavimo iš krašto Aurimas Draugelisnesugebėjo pataikyti į kamuolį prie kairiojo virpsto. Kiti bandymai dažniausiai buvo blokuoti pasiaukojančiai žaidusių gynėjų ir budraus vartininko Aurimo Dambrausko.

Kėliniui kirtus pusiaukelę „juodaibalti“ kiek atsigavo ir priminė vartininkui, kad jie taip pat gali būti grėsmingi. 65 minutę tašką rungtynėse padėjo Tomas Areška. Kairiajame krašte, kuri akivaizdžiai buvo silpnoji „Žaibokirčio“ grandis, turėjo, atrodo, amžinybę smūgiui ir jo galingo šūvio vartininkas atremti nesugebėjo. 3-0.

„Žaibokirtis“ motyvacijos žaisti po to neprarado ir greitai išlygino rezultatą, kai „W.W.G“ atsipalaidavo ir neapgynė savo kairiojo krašto, o DeivydasPiliukaitisnuginklavo pagirtinai žaidusį vartų sargą. Tai galėjo paguosti buvusius čempionus, kurių ryškiai geresnis žaidimas antrajame kėlinyje davė minimalių vaisių

„W.W.G“ triumfavo 3-1 ir iškovojo pelnytą pergalę ir, ko gero, kokybiškai uždirbtą trečiąją vietą turnyre. „Žaibokirčiui“ kitą sezoną reikės atsakyti į daugybę klaustukų dėl banguoto žaidimo ir bandyti sutelkti didesnę komandą titulo susigrąžinimui.