Pagaliau tai įvyko – vienuoliktasis Vasaros futbolo lygos sezonas startavo! Pirmąją varžybų dieną per ketverias rungtynes įmušta 12 įvarčių (vidutiniškai po 3); parodyta pirma raudona kortelė (už tyčinį smūgį, varžovui. Po pašalinimo vartojo necenczūrinius žodžius teisėjo atžvilgiu); nerealizuotas pirmasis baudinys ir, natūralu, pirmos emocijos.

Šią apžvalgą norėtųsi pradėti nuo pirmosios dienos MVP, kuriuo tapo „Carlsberg“ vartininkas Martynas Urbanas. Aišku, po pergalės 4:0 rinkti geriausiu žaidėju vartininką tenka retai, bet turime rimtų argumentų. Esant rezultatui 1:0,vartininkas sureagavo įspūdingai į varžovo išėjimą 1x1, o esant rezultatui 2:0 – PILVU (!!!) atrėmė baudinį.

Video komentarai: https://www.youtube.com/watch?v=N4MiOaTwwdQ

WWG – Setas 5:0

Žaisti prieš naujokus visada yra nedėkinga. Visų pirma – tu jų nepažįsti; visų antra – yra toks dalykas kaip naujoko sėkmė; visų trečia – dažnai susidaro įspūdis, kad „aj, jie naujokai“.

Bendrai vertinant, „Setas“ pralaimėjimo penkių įvarčių skirtumu nenusipelnė ir jei ne ta nesėkminga atkarpa 10 – 11 minutėmis, turbūt vaizdas aikštėje būtų kitoks.

Būtent 10 minučių prireikė laukti pirmojo naujojo sezono įvarčio, kurį įmušė Tomas Areška. Atsidūręs vienas prieš varžovų vartininką, T.Areška pastarajam nepaliko šansų.

O tuomet įvyko savotiška sensacija. Stadione susirinkusi publika neabejojo, kad kitas Areška, vardu Martynas, suteiks „garso arba šviesų“ efektą, tačiau dėl neaiškių priežasčių jis to nepadarė. Beje, netrukus T.Areška smogė darsyk ir švieslentėje užsidegė skaičiai 2:0.

Savųjų šansų „Setas“  turėjo užtektinai. Tiek, kad M.Areška po rungtynių nedvejodamas užsiminė, jog ši komanda nervus daugiau varžovų dar pagadins. Patys “Seto” ekipos atstovai po dvikovos džiaugėsi puikiai praleidę laiką.

„Carlsberg“ – ŽV 4:0

Metai pasikeitė, tačiau ŽV bėdos nepasikeitė. Bent toks įspūdis susidaro po pirmųjų rungtynių. Komandai daugiau keitimų tikrai nebūtų pamaišę. O „Carlsberg“jau pernai pabėgę nuo savos nesėkmingos 2015 metų versijos ir šiemet, panašu, kad bus gana produktyvi ekipa. Tiek realizuojant progas, tiek kuriant žaidimą, tiek renkant taškus.

Kaip ir kitoje aikštės pusėje, taip ir čia viską lėmė du įvarčiai per trumpą laiką. Iš pradžių Vaidas Pažusys, o netrukus ir Vitalijus Vinckevičius įveikė priešininkų vartininką bei padėjo tvirtus pamatus pergalei pasiekti.

Negali teigti, kad ŽV nesistengė. Anaiptol. Komanda žaidė sau daug metų įprastą žaidimą, pernelyg neaimanavo dėl praleistų įvarčių ir kai kur turėjo visai neblogų galimybių.

Jei būtų pavykę išnaudoti 1x1 ar juo labiau realizuoti baudinį, situacija neišvengiamai būtų pasikeitusi. Bet.. įvarčius mušė tik „Carlsberg“.  Jie buvo greitesni, jie buvo geresni, jie visiškai pelnytai iškovojo pergalę.

PILK – Vilkai 1:1

Nuo praėjusio sezono gerokai pakeitę sudėtį ir gerokai susilpnėję „Vilkai“ prarado du taškus, beveik nieko nepasikeitę PILK-ai iškovojo vieną. Tokia būtų trumpa reziume dvikovos, kurioje PILK išsigelbėjo realizuodami baudinį.

„Vilkai“nuo pradžių bandė žaisti pirmu numeriu, o PILK tokį varžovų pasiūlymą priėmė. Ir vienoje, ir kitoje komandoje trūko žaidėjų, tad abi ekipos buvo priverstos galvoti, kaip žaisti, kad neatsirastų nuovargis.

„Vilkai“viską darė tiksliau šiose rungtynėse, tačiau labai ilgai to pranašumo negalėjo įtvirtinti įvarčiu. Gal net kiek per ilgai. Jei būtų pavykę savo progas realizuoti anksčiau, galbūt daugiau išsaugotų jėgų būtų leidę išlaikyti pergalę.

Pirmasis įvartis buvo įmuštas įpusėjus antrajam rungtynių kėliniui. Po vienos iš daugelio atakų Žilvinas Tumosa galutinai pribaigė varžovus, o kamuolys atsidūrė vartų tinkle.

Kas įvyko tuomet? „Vilkai“šiek tiek atsitraukė žemyn, o to tikrai nereikėjo daryti. Pajutę, kad nors kažką gali išspausti PILK-ai pabaigoje gavo galimybę mušti baudinį, jį realizavo ir rezultatas tapo 1:1.

Pasibaigus rungtynėms, tas baudinys buvo labiausiai diskutuotinas rungtynių momentas. Po jo, buvo per mažai laiko, kad komandos dar kažką pakeistų. Užfiksuotos pirmosios lygiosios.

Gulbinai – Rivona 1:0

Praėjusiais metais „Rivona“pagadino nervus daugeliui varžovų, nepaisant to, kad galutiniame kraityje taškų buvo surinkta ne tiek ir daug. Šiemet komanda kiek atjaunėjo ir kėsinasi ne tik gerai žaisti, tačiau ir laimėti.

Pirmuoju bandymu nepavyko. Ir ne todėl, kad įdėjo mažai pastangų, o todėl, kad gynyboje buvo per daug skylių, kuriomis „Gulbinai“galėjo pasinaudoti ne sykį ir ne du.

Jonas Garšva priekyje buvo ta neįveikiama figūra „Rivonai“. Atakos smaigalyje Jonas jautėsi lyg gulbinas vandeny ir tai, kad būtent jis įmušė įvartį nėra nieko keisto.

Smagiausia rungtynių dalis, kad „Rivona“nepasidavė ir bandė atsilošti, nesmagiausia rungtynių dalis – rungtynių pabaigoje Dmitrijaus Liubimovo gauta raudona kortelė, kuri dar buvo palydėta ne pačiais gražiausiais epitetais arbitro atžvilgiu.

Vertinant rungtynių grožį, tai būtent ši dvikova nusipelnė gražiausiųjų vardo.