Sužaidus dvylika naujojo sezono rungtynių, daugiau nei 40 procentų jų baigėsi lygiosiomis. Sunku pasakyti, kiek laiko tęsis tokia tendencija, bet kol kas aišku viena – nuspėti, kas laimės rungtynes yra labai sunku.

Antras įdomus dalykas tas, kad visi trys praėjusio sezono prizininkai kartu dar neiškovojo nei vienos pergalės. Kosmosas? Panašu į tai.

Trečiąją šių metų VFL dieną per ketverias rungtynes buvo įmušti devyni įvarčiai (2,25 įvarčio per rungtynes) – kol kas tokios nerezultatyvios dienos nebuvo nei vienos.

Gulbinai – RELAX 1:1

Tokios rungtynės, į kurias ateina komandos prieš tai ture sužaidusios žemiau savo galimybių, yra labai labai smagios. Užtenka paminėti, kad vėluojantys žaidėjai paskutiniuosius metrus aikštės link bėgo – kad tik greičiau galėtų pasiekti savo komandos draugus.

Su vėluojančiu “Gulbinų” idėjiniu lyderiu Jonu Garšva atvyko ir jo draugas, Anglijoje ne vienoje rimtoje akademijoje treneriu dirbęs Elijus Jutkus. Jis, nors ir nepažinodamas žaidėjų, ėmėsi mėgstamos veiklos, o “Gulbinai” sužaidė žymiai geresnes rungtynes nei sezono starte.

Pačiose rungtynėse RELAX atrodė šiek tiek geresni, šiek tiek arčiau įvarčio, tačiau gavosi taip, kad pirmieji pasižymėjo “Gulbinai”. Tiesa, tai jau buvo antrojo kėlinio vidurys ir tada atrodė, kad RELAX-ui bus šakės.

Akivaizdu, kad tokio scenarijaus praėjusio čempionato sidabriniai prizininkai nesitikėjo. Iš šono netgi atrodė, kad jie pateko į nokdauną, tačiau tai buvo apgaulingos mintys.

Po dviejų minučių rezultatas vėl buvo lygus, o dar po trylikos minučių rungtynių teisėjas paskelbė dvikovos pabaigą.

Vilkai – ŽV 4:1

Vienintelės rungtynės, kuriose netrūko įvarčių ir vienintelės rungtynės, kuriose viena komanda gana užtikrintai įrodė pranašumą prieš varžovą. Tiesa, tas pranašumas buvo įrodytas tik po pertraukos.

“Rungtynių pradžioje bandėme eksperimentuoti, bet antrajame kėlinyje viską sudėliojome į savo vietas”, - po dvikovos sakė Mindaugas Broga iš “Vilkų”.

Iš tikro, kol vyko tie “Vilkų” eksperimentai ŽV atrodė visai smagiai. Jų nelaimei, neužtikrintas vartininko žaidimas leido varžovams išsiveržti į priekį.

Ir nors pavyko ŽV rezultatą išlyginti, bet paskutinė pirmojo kėlinio minutė šiai komandai smogė negailestingai. Iš šono atrodė, kad tai sužlugdė komandą.

Tai matėsi ir antrojo kėlinio pradžioje – “Vilkai” smogė dar dukart ir rungtynės, iš esmės, buvo baigtos.

PILK – Oniksas 1:1

Kai pirmajame ture PILK atrodė smagiai, o “Oniksas” ne kaip čempionas, galėjome tai nurašyti į sezono pradžią ir pan. Kai tai kartojasi antrą kartą, po truputį galime mąstyti, kad vis tik tai yra tendencija.

Pernai “Onikso” ekipos atstovų akys labiau degė, pernai juos lydėjo didesnė sėkmė ir pernai prieš sąlyginai silpnesnes komandas “Oniksas” rinko pergales. Tačiau tai buvo pernai. Dabar šios komandos negelbėja net tai, kad jie įmuša ankstyvus įvarčius ir, iš esmės, gali jaustis komfortabiliai.

“Onikso” rungtynės su PILK labai panašios, kaip ir pirmojo turo rungtynės su “Carlsberg nealkoholiniu”. Tas pats greitas įvartis, gynėjo trauma, praleistas įvartis ir nelaimėtos rungtynės.

Beje, šįsyk traumą patyrė praėjusio sezono MVP – Ričardas Ališauskas. Komandai pirmaujant rezultatu 1:0, R.Ališauskas pabandė išmušti kamuolį, jo koja atsidūrė tarp dviejų varžovo kojų ir netrukus buvo pasukta taip nemaloniai, kad MVP galvoja, jog iškrito mažiausiai metams.

Nespėję susitaikyti su tokia situacija, “Oniksas” prasileido įvartį, o vėliau nelabai ką beturėjo pasiūlyti priešininkams. Gyvenimas toks, kad VFL niekas nėra laimėjęs dvejus metus iš eilės. Ar “Oniksui” laikas sunerimti? Gali būti, kad taip.

Skaidiškės – Siena 0:0

Šias komandas bent kol kas būtų galima įvardinti kaip geriausią futbolą žaidžiančias komandas 2018 metų VFL kampanijoje. Galbūt, po ketvirtadienio į šį sąrašą bus galima įtraukti ir “Žaibo kirtį”, bet kol kas galime kalbėti tik apie šias dvi komandas.

“Skaidiškės” pirmajame ture nukovė “Dinerį” ir tuo pačiu buvo šių rungtynių favoritas. “Siena” taip pat laimėjo pirmas rungtynes, tad šis susitikimas buvo tikrojo “Sienos” pajėgumo išbandymas.

Su šiuo išbandymu “Siena” susitvarkė. Nors “Skaidiškės” visų rungtynių metu buvo truputį geresnė komanda, atliko daugiau smūgių, tačiau lygiai taip pat įvarčiu galėjo pasižymėti ir “Siena”.

Antrojo kėlinio viduryje Rimas Baubonis turėjo idealiausią progą išvesti saviškius į priekį, bet su smūgiu labai nepasisekė.

Buvo ir kietesnių momentų, kai Tomašas Korkut spyrė varžovui į koją, nepabijodamas užsidirbti raudonos kortelės. Teisėjas nusprendė apsiriboti geltona. Buvo ir kitų vyriškų veiksmų, dėl kurių komandos po rungtynių dėkojo viena kitai už puikias rungtynes ir abi pripažino, kad lygus rezultatas turbūt dėsningiausias antradienio vakarą.