Kol ant “i” nėra sudėti taškai, visada išlieka tikimybė apsirikti, bet.. dabartinėje situacijoje labai jau peršasi išvada, kad dvyliktus metus egzistuojanti Vasaros futbolo lyga ir vėl turės naujus čempionus. Paprasčiausiai, “Onikso” žaidimas neįtikina – trejos rungtynės ir tas pats per tą patį.

 

Nustebino “Keksai”, kurie kietu žaidimu taip išnervino WWG atstovus, kad šie užuot mušę įvarčius – laužė vieną virsptą.

 

ŽV – Skaidiškės 0:0

 

ŽV vėl nenustebino savo komandos atstovų gausa, tačiau, jei yra atvykęs vartininkas Maksimas Bechterevas, tai tos gausos ir nereikia. Maksas šiame sezone komandos sudėty pasirodė pirmą kartą ir komandos gynybą sutvarkė taip gerai, kad “Skaidiškės” per visas rungtynes beveik nieko nesukūrė.

 

Nuo pat dvikovos pradžios ŽV nusprendė žaisti be puolėjų. Kitaip tariant, jie nuo pirmos minutės “pastatė autobusą”, kurį įveikti “Skaidiškėms” visada buvo sunku.

 

“Kelis šansus turėjome, bet nepasinaudojome. Apskritai, jie nusprendė gintis ir tą darė labai sėkmingai”, - po dvikovos sakė Marius Bukauskas iš “Skaidiškių”.

 

Tie keli epizodai buvo sukurti po pertraukos, kai kamuolys netgi užčiuopė vartų virpstą. Vis tik, vadinti tuos epizodais labai pavojingais – neapsiverčia liežuvis. O šiaip, visos rungtynės vyko vienu tempu ir ŽV, paskelbus dvikovos pabaigą, gali džiaugtis tuo, ką nuveikė.

 

Rivona – Gulbinai 2:3

 

Vienos gražiausių šio sezono rungtynių, kai atsiliekanti komanda sugebėjo iškovoti pergalę. Be abejo, jiems nebuvo lengva.

 

Dėliojant šios dvikovos akcentus, darsyk norisi pasidžiaugti “Rivonos” gyvumu. Per visą VFL istoriją, “Rivona” niekada” nebuvo tokia stipri, kokia yra šiemet. Dar vienas akcentas – FAIR play ir pasididžiavimas tuo, kad tokios rungtynės vyksta.

 

“Ačiū už gražią kovą. Buvote geri varžovai”, - kulniuodamas namo alučiu bėsimėgavusiems varžovams tarė Jurgis Garšva.

 

Grįžkime į dvikovos pradžią – “Gulbinai” turėjo persvarą ir kūrė progas. Gana geras progas, kurios liko neišnaudotos. Tada kontrataką sukūrė “Rivona”, kuriai sekėsi žymiai geriau – pirmasis šansas, pirmasis įvartis.

 

Į stadioną atvyko idėjinis lyderis Jonas Garšva, kuris šiemet spinduliuoja išskirtine ramybe. Net tada, kai komanda nežaidžia taip, kaip reikėtų.

 

Po pertraukos “Gulbinai” ir toliau valdė aikštės vidurį. Tai jiems suteikė galimybę rezultatą išlyginti. Vėliau, bandydami persverti rezultatą savo naudai, įvartį praleido, dar vėliau – vėl įmušė ir prasidėjo didysis malonumas.

 

Abi komandos nesusitaikė su lygiosiomis, abi bandė pulti, geriau tai daryti sekėsi “Gulbinams”. Likus keturioms minutėms, Donatas Mekionis gražiu smūgiu pasiuntė kamuolį į tinkle bei tuo pačiu pasiuntė komandą į triumfo zoną. 

 

“Gulbinai” iškvojo pirmą sezono pergalę.

 

Keksai – WWG 2:2 

 

WWG buvo geresnė komanda aikštėje, tačiau mušdama įvarčius to neįrodė. Prie sėkmės, WWG galėjo įmušti bent dešimt įvarčių, tačiau prakeiktas virpstas to padaryti neleido.

 

Be to, WWG futbolininkai ir jų idėjinis vadas Martynas Areška labai karščiavosi. Karščiavosi gerokai per daug. Taip, “Keksai” žaidė kietai, bet dažnai jie žaidė taisyklių rėmuose. Kitaip tariant, jie neperžengė ribų.

 

Anaiptol. Giedrius Stanulis už tą karščiavimąsi pats užsidirbo antrą geltoną kortelę ir antrojo kėlinio pradžioje savo komandą paliko mažumoje.

 

WWG tai neišbalansavo – jie ir toliau žaidė geriau nei varžovai, pataikė dar tris kartus į vieną virsptą (per rungtynes, jei teisingai suskaičiavau, šešis kartus), tačiau rungtynės baigėsi lygiosiomis.

 

Oniksas – Dineris 1:4

 

“Oniksas” nebeturi pernykštės rūbinės, “Oniksas” nebeturi pernykščio MVP, “Oniksas” nebeturi ugnelės. “Oniksas” nebeturi nieko, kas primintų čempionišką komandą, jau nekalbant apie tai, kad ir susirinkimas į rungtynes kelia labai daug klaustukų.

 

“Dineris”, savo ruožtu, į šias rungtynes atvyko kaip niekada gausiai. Iš esmės, trūko tik brolių Barevičių, o tarp atvykusių buvo net ramentų pagalba vaikščiojantis Paulius Anuškevičius. Supraskit teisingai, jis nežaidė, tačiau norėjo būti šalia komandos sunkiu momentu.

 

O rungtynės parodė, kad tas momentas ne toks ir sunkus. Šįsyk žaidė skirtingo kalibro komandos, todėl net esant rezultatui 0:0, buvo akivaizdu, kad “Dineris” pramuš ir laimės.

 

Tas pirmasis įvartis krito anksti (7 minutę). Artėjant kėliniui į pabaigą, Robertas Lipnevič (tas, beje, kuris pernai mušė pergalingus įvarčius) minutei sugebėjo pradžiuginti “Onikso” sirgalius, tačiau tai ir buvo tik vienos minutės šlovė.

 

Atakų gausa antrajame kėlinyje padidino skirtumą iki dviejų, o po to ir iki trijų įvarčių. Kad skirtumas dėsningas, pripažino abiejų komandų atstovai.