Vieta tikriesiems futbolo mėgėjams

2018-07-04

Yra posakis, kad prie gero greitai priprantama. Tikra tiesa – šiemet aštuonis kartus iš eilės turėjome puikų orą, kuris lyg ir buvo kompensacija už praėjusius metus, bet.. sulaukėme devintosios VFL dienos, kuri.. švelniai tariant, buvo nekažką. Šaltis, lietus, balos, purvas ir t.t, ir pan. Tiesa, tai nebuvo priežastis, dėl kurios turas turėtų būti atidėtas į kitą dieną. Negana to, trejos rungtynės iš ketverių netgi buvo konkurencingos ir įdomios.

Gulbinai – Keksai 3:1

“Gulbinai” formuoja prastą tradiciją – rungtynių pradžioje numigti, patinginiauti, praleisti įvartį ir tik tada pradėti žaisti. Toks motyvas nėra itin pavojingas, žaidžiant su kiek silpnesnėmis komandomis, tačiau su stipresnėmis gali būti pražūtingas.

Dvikovos su “Keksais” starte “Gulbinų” žaidimas priminė savotišką kratinį pastangų ir nesistengimo, nesusikaupimą ir bandymą apžaisti varžovus viena koja.

“Ne, to nebus”, - teigė “Keksai” ir pelnė kiek kuriozišką įvartį. Aišku, jei aikštė nebūtų permirkusi, tikėtina, kad tokiu keistu būdu, kurį net sunku aprašyti, kamuolys vartų tinkle atsidūręs nebūtų.

Kas vyksta toliau? “Gulbinai” pradeda demonstruoti savo gerąją pusę.

“Turbūt, suaugom. Po praleisto įvarčio jokios panikos – tiesiog pradedame žaisti. Iš tikro, praleidę įvartį žaidžiam dar geriau nei tuo atveju, kai pirmaujame”, - po dvikovos sakė Jonas Garšva.

Jo atstovaujamai komandai užteko vos kelių minučių tam, kad rezultatas vėl būtų lygus. Vėliau “Keksai” dar turėjo galimybių įmušti, tačiau turėjo dar daugiau galimybių praleisti. Reikia pripažinti, kad aštuoniasdešimties minučių ši komanda žaisti dar neišmoko.

“Tai tiesa. Pradžioje daug energijos, daug noro, o rungtynių pabaigoje varžovai mus tiesiog apibėga”, - konstatavo Dangiras Valiušis iš “Keksų”.

WWG – Setas 6:0

“Visą dieną galvojau, ką čia pasakius apie “Setą”, tai nusprendžiau, jog tai yra pati geriausia lygos komanda, kuri aiškiausiai iš visų apibrėžia mėgėjiško futbolo sąvoka. Pagarba jiems už tai”, - po rungtynių kalbėjo atvirumą mėgstantis Martynas Areška.

Pastarasis grįžo iš Maskvos, dar keli komandos žaidėjai grįžo po praleistų nesėkmingų rungtynių su “Rivona” ir, aišku, kad vaizdas aikštėje buvo kitoks.

Tiesa, puikiai supratę, kad varžovas nėra pats stipriausias, WWG futbolininkai savo galimybių ieškoti nepersistengė. Tačiau ir tai jiems netrukdė didinti savo persvarą, kuri iki pabaigos užaugo iki, pavadinkime, “Setui” įprastos.

Rivona – Žaibo kirtis 1:3

Jeigu reiktų rinkti labiausiai po praėjusių metų patobulėjusią komandą – tai, neabejotinai, pirmu numeriu įrašyčiau “Rivonos” vardą. Galbūt, tai skamba kiek keistai, pažiūrėjus į surinktą taškų skaičių po penkerių rungtynių ir prarastas galimybes prasibrauti į TOP 8, bet šiemet į šią komandą žiūrėti yra tikrai smagu.

Jei ji kitąmet į komandą prisiviliotų tokio lygio vartininką, kaip Maksimas Bechterevas (ŽV), kuris sustato visus į savo vietas bei tokio lygio vidurio gynėją, kaip Kęstutis Maželis (“Siena”), ji būtų viena stipresnių lygos komandų. Šiemet iki rungtynių su “Žaibo kirčiu” “Rivona” nebuvo pralaimėjusi nei vienų rungtynių didesniu nei vieno įvarčio skirtumu.

Ši visa ilga litanija surašyta tam, kad būtų aišku, jog šiai komandai tiesiog trūksta drausmės. Tai yra to dalyko, kuris trukdo pakovoti dėl geresnių vietų.

Rungtynėse su “Žaibo kirčiu”, “Rivona”, jei ir buvo kiek silpnesnė, tai minimaliai. Viską lėmė žioplos klaidos gynyboje, oro sąlygos bei ne laiku (tiesa, teisingai) užfiksuota nuošalė.

Pirmasis įvartis kaip tik krito dėl lietaus padarytų išdaigų. Kamuolys labai stipriai atšoko nuo “Rivonos” vartininkui tiesiai Gintautui Šteinui ant kojos ir šis įmušė pirmą įvartį.

“Rivonos” žaidimas nesugriuvo. Komanda bandė žaisti, bet klaidos besiginant kainavo antrą įvartį, o netrukus vos nekainavo trečiojo. Vis tik, nekainavo. O tada, pasitvirtino puikiai žinoma taisyklė: neįmuši tu – įmuš tau.

“Rivona” pagal žaidimą nusipelnė įvarčio ir jį įmušė. Vos po kelių minučių įmušė ir dar kartą, bet, kaip jau rašyta, įvartis buvo įmuštas iš nuošalės.

Po pertraukos žaidimas nepasikeitė – galėjo pasižymėti ir vieni, ir kiti. Drausmė lėmė, kad pasižymėjo “Žaibo kirtis”.

RELAX – Svajonė-Infra-Tonitra 3:0

Jei jau “Rivonos” ekipa rimčiausia pretendentė į labiausiai patobulėjusios komandos titulą, tai RELAX – viena rimčiausių pretendenčių tapti čempione. Verta pažymėti, kad “Svajonė” sužaidė labai geras rungtynes, tačiau laimėti prieš tokį RELAX-ą buvo beveik neįmanoma.

“Kaip ir planavome, geriausią sportinę formą turėtum pasiekti prasidėjus atkrintamosioms varžyboms”, - sakė Ramūnas Ražanauskas.

Vis tik, RELAX-ui lengva nebuvo. “Svajonė” susirinko be penkių svarbių žaidėjų ir sužaidus beveik 15 minučių sukūrė puikiausią galimybę atidaryti rungtynių sąskaitą. Neatidarė ir iškart po to praleido įvartį.

“Aišku, jei tada būtumėm įmušę, būtumėm žaidę kaip su “Žaibo kirčiu”. Deja, greitai prasileidome ir atsitraukti atgal tiesiog negalėjome”, - po dvikovos sakė Martynas Kulvinskas.

Dar pirmajame kėlinyje RELAX padvigubino skirtumą, o iškart po pertraukos, iš esmės, padėjo tašką. Liutauro Einorio įvartis nebepaliko “Svajonei” galimybių atsilošti. Vis tik, reikia pripažinti, komanda nenuleido rankų ir bandė žaisti iki pat pabaigos.

RELAX laimėjo dideliu skirtumu, bet pagal žaidimą “Svajonė” sutriuškinimo nenusipelnė.