Nepaisant to, kad lyga gyvena jau dvyliktus metus, tačiau net ir tokiomis sąlygomis vis dar įvyksta pirmų kartų. Pavyzdžiui, antradienį – apie devynioliktą valandą pradėjo lyti vienos aikštės vienoje pusėje.

Rimtai. Kai Fabijoniškėse pylė kaip iš kibiro, Panerio ¾ aikštės buvo sausi, vienas šlapias. Aišku, tokiame karštyje nei “Dinerio”, nei “Vilkų” žaidėjams tai nebuvo problema.

Dineris – Vilkai 4:1.

Dar prieš keletą metų apie šias rungtynes būtų kalbama kaip apie didžiausią VFL derbį, bet atrodo, kad toks apibūdinimas su kiekviena diena tinka vis mažiau ir mažiau.

“Mūsų jaunimas net nežino, kas tas “Dineris”, bet pažiūrėjus į tai, kiek jų susirinko, gal jiems tai dar svarbu”, - po pralaimėtos dvikovos sakė Mindaugas Broga iš “Vilkų”.

Kalbant apie pačias rungtynes, jo atstovaujama komanda buvo tiesiog silpnesnė. Taip, pradžia buvo nebloga, tačiau tik tiek. Didžiąją rungtynių dalį “Dineris” buvo geresnis ir tai įrodė aikštėje.

Kodėl buvo tokia sunki pradžia? Turbūt, įtampa darė savo. Vis tik, tai buvo rungtynės, kurios laimėjusiai komandai turėjo užtikrinti vietą ketvirtfinalyje. Keista. “Vilkai” sezoną pradėjo trimis pergalėmis, “Dineris” – šias rungtynes pasitiko su trijų pergalių serija, tačiau nei vieni, nei kiti negalėjo būti ramūs.

“Vilkai” su nervais susitvarkė pirmieji. Grinvydas Januitis 4 susitikimo minutę smūgiu į artimąjį vartų kampą išvedė saviškius į priekį.

“Dinerio” tai nesužlugdė. Po truputį ši komanda gerino žaidimą, po truputį artėjo prie varžovų vartų ir galiausiai, sužaidus beveik pusvalandį, per minutę įmušė du įvarčius bei tokiu būdu garantavo sau pranašumą. Pranašumą ne tik švieslentėje, bet ir žaidime.

Gal “Vilkams” taip neatrodė, bet iš šono susidarė įspūdis, kad jie patys nebetiki, jog įmanoma atlošti tą vieną niekingą įvartį.

Artėjant dvikovai į pabaigą, Raimondas Zemikas įmušė du užtikrintus įvarčius ir “Dineris” jau ketvirtfinalyje.

Siena – Oniksas 2:2.

Gaila, bet panašu, kad vienos (arba abiejų) iš šių komandų ketvirtfinalyje nebus. Nors lygiosios abiem dar išsaugojo galimybes į jį patekti, bet tai rezultatas, kuris netenkina nei vienų, nei kitų. Bent jau žiūrint iš rungtynių pradžios perspektyvų.

Dvikovą “Siena” pradėjo užtikrinčiau – labiau užvaldytas aikštės vidurys, daugiau laiko praleidžiama su kamuoliu, tikėjimas savo jėgomis. “Onikso” atsakymas – kontratakos (kartais gana pavojingos) ir atlikti smūgiai į vartus.

Vis tik, jei kas būtų klausęs, kuri komanda arčiau įvarčio, neabejoju, kad dauguma būtų atsakę, jog “Siena”. Tačiau futbolas dažnai būna nenuspėjamas. O kartais tiesiog situaciją diktuoja standartinės situacijos.

Turiu įtarimų, kad “Sienos” atstovai patys nesupranta, kokiu būdu sugebėjo palikti visiškai laisvą Arminą Lapinską, bet jie paliko. O šis savuoju šansu pasinaudojo.

Tas pats A.Lapinskas dar pirmajame kėlinyje padvigubino skirtumą ir tuo pačiu “Sieną” paliko su dviejų įvarčių deficitu.

Ar tai reiškė rungtynių pabaigą? Jokiu būdu, ne. Ši sezoną “Siena” jau buvo įrodžiusi, kad geba panaikinti dviejų įvarčių deficitą, antradienio vakarą įrodė dar kartą. Vėlgi, tai nebuvo fantastiškiausias komandos sužaistas kėlinys, tačiau įmušti du įvarčiai, kurie leido bent kiek pagerinti situaciją prieš lemtingąją savaitę.

Skaidiškės – Carlsberg nealkoholinis 4:0

Neapsigaukite, rezultatas neatspindi šių rungtynių baigties, o CRNL nebuvo tokie blogi, ką sako skaičiai. Apskritai, žaliai balti turėjo savo planą, jo sėkmingai laikėsi ir, jei nepraleistas pirmas įvartis, viskas galėjo būti ir kitaip.

“Esu įsitikinęs, kad toje situacijoje prieš vartininką buvo pražanga. Teisėjas nesušvilpė, o mes po praleisto įvarčio sugriuvome”, - komentavo Donatas Kairys.

Tas “Carlsberg nealkoholinis” komandos planas buvo elementarus – autobusų parkas su vienu išreikštu žaidėju priekyje. “Skaidiškių” ekipos atstovams yra labai sunku pramušti varžovų sutankintą gynybą, jie neretai pradeda nervintis, o tuo pačiu viskas pradeda slysti iš rankų.

“Noriu pagirti juos. Man atrodo, kad “Carlsberg” žaidė geriau nei “Oniksas” prieš savaitę, kai nesugebėjome laimėti. Aišku, po pirmo įvarčio, jie nebegalėjo tik gintis, o to mums ir tereikėjo”, - sakė Marius Bukauskas.

Dar reikėtų pabrėžti, kad tas pirmasis įvartis buvo įmuštas antrajame rungtynių kėlinyje. Vėliau reguliariai skirtumas augo.

PILK – ŽV 0:1

PILK sužaidė labai prastą pirmąjį kėlinį ir to užteko, kad komanda patirtų dar vieną pralaimėjimą ir nusiristų į paskutinę grupės vietą. PILK-ų negelbėjo tai, kad po pertraukos jie sukūrė masę progų. Paprasčiausiai, nei viena jų nevirto įvarčiu.

“Labai prastos rungtynės. Jas laimėjo komanda, kuri žaidė mažiau blogai”, - savikritiškai dvikovą apibūdino Donatas Karčiauskas.

“Nepasakyčiau, kad buvo taip jau blogai. Sutinku, kad iki pertraukos mes žaidėme baisiai, bet antrajame kėlinyje tereikėjo pasinaudoti progomis. Iš tikro, kovojant dėl lūzerių taurės nėra skirtumo, iš kurios vietos startuoti”, - priešininkui oponavo Vygantas Šepetis iš PILK.