Vieta tikriesiems futbolo mėgėjams

2018-07-25

Vos „Carlsberg“ ekipa prie savo pavadinimo pridėjo žodį „nealkoholinis“ ir reikalai kaip mat pasitaisė. Sakot, stebuklai? Tikrai ne. Žaliai balti yra viena koja pusfinalyje – tai yra rezultatas, už kurį lažybų bendrovės prieš sezoną būtų siūliusios koeficientą, verta maždaug penkiasdešimties. Kita vertus, reikia suprasti, kad viena kregždė – dar ne pavasaris, todėl galutinę reziume bus galima daryti tik kitą ketvirtadienį.

Carlsberg nealkoholinis – RELAX 3:1

Šios poros neginčyjami favoritai RELAX atstovai į šias rungtynes susirinko taip blogai, kaip nebuvo susirinkę nei viename grupės susitikime. Ar tam įtaką padarė savaitgalis Visagine, ar kitos priežastys, nesiaiškinome, bet faktas, kad vieni rimčiausių čempionato favoritų laimėti didžiąją taurę buvo tarsi ne savi. Aišku, galima kalbėti apie kitą varpinę – „Carlsberg“ atstovai sužaidė taip gerai, kaip šį sezoną dar nežaidė, o praėjusį – net nesapnavo.

Didžiulį pasitikėjimo gūsį aikštės šeimininkų teisėmis žaidę žaliai balti įgavo įpusėjus kėliniui, kaip po užtikrintos atakos įvartį pasiekė Dmitrijus Aschabovas. Ir nepaisant to, kad netrukus, po visiškai nelogiško įvarčio, RELAX rezultatą išlygino, vis tik geresnė komanda aikštėje buvo „Carlsberg nealkoholinis“.

Prie to vienintelio RELAX įvarčio jiems sėkmė nusišypsojo dukart – visų pirma, kai labai nenuskilo lygioje vietoje paslydusiam Donatui Kairiui, visų antra, kai neatsirado nei vieno varžovo po vartininko atmušto kamuolio.

Tuo metu atrodė, kad RELAX perims iniciatyvą, nes šiame sezone buvo daugybė kartų, kai ši ekipa pirma praleidžia įvartį, atsibunda, įjungia aukštesnę pavarą ir nukeliauja iki pergalės. Vis tik, pernelyg drausmingai žaidę carlsbergiečiai tuo režimu priešininkams žaisti neleido.

„Dar nesuprantam, kas nutiko. Vis tik, nepanikuojam, nes tikrasis laimėtojas paaiškės tik po savaitės“, - iškart po dvikovos kalbėjo Ramūnas Ražanauskas.

Antrajame kėlinyje „Carlsberg“ gelbėjo ir sėkmė. Ypač įsiminė įvartis, kai tolimu smūgiu kamuolys galingai sudrebino skersinį ir netrukus atsidūrė vartų tinkle. Dar vienas įvartis buvo įsimuštas į savuosius vartus.

Gulbinai – Siena 1:0

Tai buvo visiškai lygių komandų akistata, kurios pabaigoje laimingą bilietą ištraukė Jonas Garšva, o „Gulbinai“ šventė gražią pergalę.

Šios rungtynės buvo itin permainingos. Iki pertraukos iniciatyva ir teritorinė persvara priklausė „Gulbinams“, tačiau antrajame kėlinyje „Siena“ bent 2 – 3 kartus atrodė, kad neturi kito varianto, kaip tik pramušti varžovų vartininką. O pastarasis (Artūras Petraška), turbūt, nusipelnė geriausio rungtynių žaidėjo titulo. Aišku, geru žodžiu „Siena“ gali paminėti ir savo vartų sargą.

Apskritai, tiek „Gulbinai“, tiek „Siena“ žaidė labai atsargiai, suprasdami, kad tokių lygių komandų dvikovoje kiekvieno įvarčio kaina yra be proto didelė.

„Dar niekas neprarasta, tačiau labai apmaudu, kad pralaimėjome tokiu būdu“, - po dvikovos sakė Arnas Pocius.

Natūralu, kad „Gulbinų“ stovykloje nuotaikos buvo visai kitokios, tačiau abiejų ekipų atstovai pažymėjo, kad vertinti šią seriją dar gerokai per anksti. Ir viena, ir kita stovykla pažymi, kad „Gulbinų“ šansai keliauti į didįjį ketvertą šiuo metu sudaro 51 procentą.

Rivona – Vilkai 4:3

„Rivona“ padarė tai, kas šiuolaikiniame futbole yra absoliučiai retas dalykas – ši komanda sugebėjo panaikinti trijų įvarčių deficitą ir iškovoti pergalę. Viena vertus – tai skamba fantastiškai, kita vertus – pagal žaidimą jie to buvo verti.

„Rivonos“ didžiausia problema yra ta, kad ši komanda yra pernelyg kiaura, o jos žaidėjų dažnu nesugebėjimu apsiginti varžovai pernelyg dažnai pasinaudoja. Taip buvo ir šįkart – pirmasis „Vilkų“ smūgis – 1:0; antrasis – 2:0, trečiasis – 3:0. Tada įmušė „Rivona“, ketvirtuoju smūgiu „Vilkai“ įmušė dar vieną įvartį, bet jis buvo neįskaitytas dėl nuošalės, dar vėliau „Rivona“ po gražios atakos sukirto kamuolį į skersinį, o galiausiai įmušė antrąjį savo įvartį. Visi šie įvykiai nutiko per vieną kėlinį!

„Po pirmojo įvarčio, pagalvojau, kad ne viskas baigta. Per pertrauką komandai iškėliau užduotį per 10 minučių išlyginti rezultatą. Gerai, kad paklausė“, - šypsojosi Tomašas Rudzianecas, neužfiksavęs, kad „Rivona“ rezultatą išlygino tik įpusėjus antrajam kėliniui.

Tuo metu, komandose buvo mažiau žaidėjų, nes Grinvydas Januitis iš „Vilkų“ ir Denisas Pastuškovas ir „Rivonos“ už malonų pabendravimą buvo pašalinti iš aikštės. Toje situacijoje, kamuoliui riedant už aikštės, G.Januitis alkūne „netyčia“ pataikė priešininkui į veidą, o tas skolingas neliko. Tiesa, tuo konfliktas ir užsibaigė.

Įpusėjus kėliniui, per tris minutes „Rivona“ įmušė du įvarčius ir šioje serijoje įspūdingai išsiveržė į priekį.

PILK – WWG 0:4

Jei atvirai, sunku buvo tikėtis, kad PILK atrodys tokie beviltiški, o WWG – tokie stiprūs. Šių rungtynių, turbūt ir serijos, baigtis buvo nuspręsta 24 minutę, kai WWG įmušė nuostabų įvartį galva. Apskritai, WWG galima pagirti už šios komandos skersus perdavimus į baudos aikštelę ir ten bandymus galva pelnyti įvarčius. Tokių mėginimų buvo mažiausiai trys ir vienas virto įvarčiu.

„Ta vieta, kurią užėmėme grupėje, turbūt atspindi mūsų žaidimą. Po trečiojo praleisto įvarčio kažkiek jėgos apsilygino, bet tuo metu jau viskas buvo aišku“, - po dvikovos kalbėjo Vygantas Šepetis, kuris pabrėžė, kad atsakomosiose rungtynėse jo komandą tenkins pergalė ir vieno įvarčio skirtumu.

Kalbant apie WWG, tai į šios ekipos sudėtį sugrįžo Vasilijus Novičkovas, su kuriuo žaidimas yra absoliučiai kitoks nei be jo. Tiesa, antrajame kėlinyje jis patyrė traumą ir į aikštę nebegrįžo. Martynas Areška savo komandos žaidimo suprastėjimą susiejo būtent su komandos lyderio netektimi.