Vieta tikriesiems futbolo mėgėjams

VFL2: pirmas lietus, visos aštuonios įmušusios komandos ir pirmas pokeris

2019-06-07

Antroji VFL-2019 diena nuo pirmosios gerokai skyrėsi. Šįsyk nebuvo nei raudonų kortelių, nei baudinių, be to – lijo. Tiesiogine to žodžio prasme. Tiesa, Panerys turi tokią savybę, kad kartais lyja tik pusėje aikštės, todėl tiems, kas žaidė pirmoje aikštelėje, to lietaus galėjo ir nepajusti.

Kas nustebino? Turbūt, RELAX – Svajonės rungtynės, kurias vertėtų vadinti turo rungtynėmis. Kas dar? Bent jau Sienos Evaldą Gelumbauską nustebino, kad VFL-e žaidžiamas ne vienas, o du kėliniai.

 

Skaidiškės – Siena 1:1.

Kai prieš sezono startą “Skaidiškių” vadovas Marius Bukauskas pareiškė, kad šiemet jo komandai bus žymiai sunkiau, daugelis į tai žiūrėjo su savotiška ironija. Pasirodo, be reikalo. Jau į pirmas rungtynes skaidiškiečiai vos susirinko, todėl, iš esmės, gali džiaugtis iškovoję bent tašką.

Visos rungtynės, išskyrus kelias atkarpas, vyko vienu ritmu – “Skaidiškės” gynėsi, “Siena” puolė. Natūralu, kad kai puoli, progų už varžovą sukuri daugiau. Tačiau net ir tai ne visada atneša naudą – Arnoldas Ceškel po vienos iš retų “Skaidiškių” atakų atsidūrė arčiau varžovų vartų bei netrukus pasiuntė kamuolį į juos.

Suprasdami, kad nėra keitimų ir rezultatas tenkina, “Skaidiškių” atstovai atsitraukė dar giliau. “Siena” atakavo, tačiau dėl mažų erdvių itin daug galimybių nesukūrė.

Rungtynių akcentas buvo padėtas likus žaisti penkias minutes, kai Rimas Baubonis išlygino rezultatą. Po dvikovos nei vieni, nei kiti pernelyg neliūdėjo ir daugiau mažiau, įvertinę visus veiksnius, pripažino, kad lygiosios dėsningas rezultatas.

 

Rivona – Vilkai 2:1

“Rivona” dar praėjusiais metais žadėjo sugrįžti stipresnė, kokie bus “Vilkai” – nuspėti buvo pakankamai sudėtinga. “Rivona” savo pažadą išpildė, “Vilkai” – netekę sugrįžusio RELAX žaidėjų buvo panašesni ne į 2017 – ųjų, o į 2018 – ųjų savo versiją.

Apskritai, “Vilkų” priešsezonio istorija tokia, kad Tomas Butkus likus kelioms dienoms iki sezono pradžios parašė laišką, kuriame teigė, kad į komandos sudėtį pamiršo įrašyti.. Mindaugą Brogą. Tikrai taip, ne bet ką, o Mindaugą Brogą.

Pastarasis buvo rungtynėse, tačiau ne su apranga ir, kaip pats sakė, keičia žaidėjo pareigas į truputį rimtesnes.

Pačios rungtynės buvo tokios, kad “Rivona” buvo geresnė komanda. Aišku, ilgą laiką kirbėjo klausimas, ar nebus taip, kaip daugelį metų, kai komanda žaidžia geriau, tačiau praleidžia įvartį, o vėliau ir pralaimi.

Šiuo atveju – ne. “Rivona” įmušė vienąsyk, antrąsyk ir tuomet buvo galima dėti tašką. Net tada, kai “Vilkai” sušvelnino atsilikimą, kažkaip nesijautė, kad jie atras energijos pasižymėti dar kartą ir išlyginti rezultatą.

 

Svajonė-Infra-Tonitra – RELAX 3:2

Teksto pradžioje jau užsiminiau, kad šios rungtynės buvo kiečiausios pirmajame ture. Pradėkime nuo to, kad RELAX susirinko tos pačios grandies žaidėjai, tai jie buvo mėtomi į pozicijas – nuo vartininko iki puolėjo.

Aišku, kad tai išbalansuoja. Ir kol bandė susidėlioti kas ir kaip, Danielius Vaitkus iš “Svajonės” smeigė pirmąjį rungtynių įvartį.

RELAX nepasimetė. Kontroliavo žaidimą aikštės vidury, netgi kūrė progas, tačiau.. D.Vaitkus darsyk pasiuntė kamuolį į vartus ir tai buvo labai rimtas signalas į pergalę.

“Svajonę” mes puikiai žinome – pirmaudama ši komanda nuolat atsitraukia į gynybą ir stengiasi varžovus gaudyti kontratakose. Galbūt dažnai šiai ekipai tokie fintai praeina, tačiau šįsyk – nieko panašaus. Šįsyk jie vos vos nekainavo prarastų taškų.

RELAX nenuleido rankų net ir turėdami dviejų įvarčių deficitą toliau ieškojo kelių prie varžovų vartų. Turbūt, esate girdėję, kad kas ieško – tas randa. Tai yra visiška teisybė, pirmojo kėlinio pabaigoje Liutauras Einoris, antrojo kėlinio pradžioje Aleksandras Truškinas tiksliais smūgiais rezultatą išlygino.

O tada prasidėjo šou. Pagal žaidimo tempą buvo labai panašu, kad kažkuri komanda įmuš. Kuri? Tuomet tai atrodė vienas sudėtingesnių klausimų. O atsakymą likus porai minučių iki dvikovos pabaigos pateikė Erikas Šagun, puikiu smūgiu nepalikęs varžovui vartininkui jokių šansų.

 

Žaibo kirtis – Setas 7:1

Jei atvirai, “Seto” kiek gaila. Ši komanda tokio sutriuškinimo nenusipelnė, nepaisant to, kad ŽK buvo galva geresni.

Be keitimų į rungtynes atvykę “Seto” atstovai pasirinko gynybinę taktiką (juk būtų keista, jei būtų kitaip), tačiau tai nereiškia, kad nuo susitikimo pradžios ši komanda varžovams statė autobusą.

Ne, esant galimybei (nors jų daug ir nebuvo) “Seto” atstovai pereidavo arčiau varžovų vartų ir ten bandydavo sukurti kažką. Kažkas gal ir pavyko, tačiau tai nebuvo labai įsimintini epizodai.

ŽK, savo ruožtu, momentų sukūrė nemažai, tačiau iki 25 minutės jiems pralaužti ledų nepavyko. Būtent tada krito pirmas įvartis, o besibaigiant kėliniui ir antras.

Didžioji “Seto” griūtis įvyko likus žaisti vos 10 minučių iki susitikimo pabaigos. Tuomet, “Žaibo kirčio” atstovai tebuvo įmušę vos tris įvarčius, tačiau per paskutines dešimt minučių vyko tai, kas vadinama varžovų subombardavimu.