Vieta tikriesiems futbolo mėgėjams

2019-06-14

Neabejoju, kad daugelis perskaitę pavadinimą sakysite: koks dar šimtmetis? Jie tikrai negyvena. Ir, be abejo, jūs būsite teisūs – WWG negyvena nei šimto, nei penkiasdešimties metų. Tiesiog šios ekipos idėjinis vadas Martynas Areška nusprendė taip pažymėti naująjį sezoną. Jo teisė.

Kalbant apie kitus dalykus, tai vertėtų išskirti artėjantį škvalą, kažkiek iškritusio lietaus ir, aišku, “Rivonos” antrąją pergalę iš eilės.

Setas – WWG 0:1

Kai WWG paskelbė apie savo šimtmetį, galima neabejoti, kad komanda prieš “Setą” tikėjosi lengvos pergalės. Pergalė buvo iškovota, tačiau ji nebuvo lengva. Tiek nelengva, kad po dvikovos minėtas M.Areška mažiausiai keturis kartus pakartojo, kad vienu metu pradėjo abejoti komandos pergale.

Įdomu tai, kad “Setas” ilgą laiką nenusileido ne tik rezultatu, bet ir žaidimu. Taip, WWG turėjo persvarą, tačiau ji priminė mūsų stipresnių A lygos komandų žaidybinę persvarą, kai ilgiau kamuolį, tačiau iš to naudos neturi jokios.

Įsibėgėjus dvikovai, “Setas” įsigudrino netgi pagrasinti varžovų vartams, tačiau jų mėginimai irgi nebuvo sėkmingi.

Rungtynes nulėmė epizodas likus žaisti mažiau nei dešimt minučių. Tuomet “Seto” žaidėjų atsikirtimas, WWG reidas dešiniuoju kraštu ir realiai vienintelė proga virtusi įvarčiu.

Per likusį laiką “Setas” šansų išlyginti rezultatą neturėjo.

 

Žaibo kirtis – Svajonė 3:0.

Buvo nežmoniškai karšta, o tokiais atvejais jėgos kažkiek susilygina. Nepaisant to, kad “Svajonės” atstovų amžiaus vidurkis gerokai didesnis nei jų varžovų, nuojauta sakė, kad mūsų laukia atkakli kova.

Nuojauta melavo. ŽK visas užduotis išsprendė per penkiolika minučių, įmušdami du išties gražius įvarčius. Kas tada? Tada “Svajonė” privalėjo žaisti pirmu numeriu, o tai šiai ekipai nėra pats parankiausias dalykas.

Dar nuo praėjusių metų mes dažniausiai pažinome tokią “Svajonę”, kuri įmuša, atsitraukia ir laukia savųjų šansų.

Jei atvirai, tas pirmasis “Svajonės” numeris nebuvo toks prastas. Anaiptol. Tiesiog nepavykdavo atlikti paskutinio štricho – smūgio, kuris virstų įvarčiu.

Paskutinis dvikovos taškas buvo padėtas likus žaisti devynias minutes. Tuomet po kampinio, nenuleidęs kamuolio ant žemės, efektingu smūgiu Jevgenijus Rymovas kalė trečiąją vinį ir tuo pačiu padėjo galutinį tašką.

Dėsninga? ŽK pergalė – taip, ŽK pergalė trijų įvarčių skirtumu – ne.

 

Gulbinai – Skaidiškės 1:1

Jei prisimintumėm pirmas šio sezono “Skaidiškių” rungtynes, tai jos pernelyg nesiskyrė nuo šios dvikovos. “Gulbinų”, savo ruožtu, skyrėsi ir skyrėsi gana stipriai.

Abi komandos žaidė lygiai. Jei reiktų išskirti stipresnę komandą, tą padaryti nebūtų taip paprasta. Žaidimas buvo toks lygus, kad net abiejų komandų atstovai galvojo, kad buvo vertesni pergalės, o lygs rezultatas jiems reiškia du prarastus taškus.

Pagrindiniai dvikovos įvykiai buvo sukurti po pertraukos – “Skaidiškės” išsiveržė į priekį, vėliau bandė apsiginti, tačiau to padaryti nesugebėjo.

Ką būtų galima išskirti? Turbūt, pakankamai gražų bendravimų tarp “Gulbinų”. Nebuvo pykčio, nebuvo nepasitenkinimo, buvo noras laimėti.

 

Rivona – Siena 1:0

Dar vieną puikų pasirodymą surengę “Rivonos” futbolininkai gąsdina – tai, anot jų, dar toli gražu ne geriausia, ką gali ši komanda. Jei tai tiesa, galime spėti, kad tai yra vieni rimtesnių pretendentų į nugalėtojo titulą.

Tačiau kalbant objektyviai, nebuvo taip, kad rungtynės vyktų į vienus vartus. Apskritai, sunku kalbėti apie tokias rungtynes, kurių didžioji dalis vyko aikštės viduryje.

Pergalingą įvartį “Rivona” įmušė antrojo kėlinio pradžioje. Iškart po to, “Siena” lyg ir bandė mestis į ataką, tačiau tai buvo labiau buvo imitacija nei realybė.