Vieta tikriesiems futbolo mėgėjams

VFL5: Kai kažką nuspėti tampa neįmanoma

2019-06-19

Kai praėjusiais metais burtų ceremonijos metu kažkas apie vieną iš grupių pasakė, kad ji “mirtininkų”, daugelis sutartinai linksėjo galva. Sezonas parodė, kad ne visos komandos pasirodė esančios tokios, ko buvo tikimasi iš pradžių.

Šie metai prasidėjo dar keisčiau, todėl dabar nuspėti laimėtoją yra dar sunkiau. Netikite? Pažiūrėkite į A grupės viršų, kuriame įsitaisė “Rivona” ir “Viesulas”. Ne, aš nesapnuoju – kitą savaitę šios komandos susidurs akis į akį ir tai bus lyderių susitikimas.

Kitoje grupėje kol kas visus nuo kelio šluoja WWG. Ne tik šluoja, bet ir švenčia. Praėjusią savaitę susigalvoję klubo šimtmetį, šį antradienį jie atšventė Rimvydo Nenartavičiaus keturiasdešimtmetį, legendinio Petro Lingės sugrįžimą ir, galiausiai, labai sunkią pergalę prieš “Oniksą”.

 

WWG – Oniksas 2:0

Centrinė dvikova. Įprastai po šiais žodžiais slepiasi atsargus žaidimas. Turbūt daugelis žinote, kaip gerai tą atsargų žaidimą moka išnaudoti WWG. Reikia pripažinti, kad Martyno Areškos vadovaujama komanda buvo geresnė. Kad ir kokios sunkios rungtynės buvo, bet WWG turėjo ir daugiau galimybių, ir žaidė užtikrinčiau.

WWG nuo pat susitikimo pradžios atidavė aikštės vidurį bei savo žaidimą bandė realizuoti kontratakomis. Kai kurios jų buvo tikrai pavojingos. “Oniksas” į vartus (dažniau šalia jų) smūgiavo žymiai daugiau kartų, tačiau jeigu reiktų atsiminti nors vieną rimtą pavojų, tai tą padaryti būtų ganėtinai sudėtinga.

Šių rungtynių likimas, nors WWG ir nesutinka, buvo nuspręstas antrojo kėlinio pradžioje. Po vienos iš kontratakų sėkmingai pabėgęs Mindaugas Švedas smūgiavo į vartus, Edvardas Ruskan dar lietė kamuolį, tačiau šis nuo virpsto įskriejo į vartus.

Tuomet WWG įjungė dar aukštesnė “autobuso” pavarą. Jei atvirai, sunku įsivaizduoti dar vieną lygos komandą, kuri taip sėkmingai gebėtų gintis. “Onikso” kamuolio kontrolės laikas išaugo, tačiau naudos iš to nebuvo jokios.

Savo ruožtu, WWG bandė varžovus pagauti kontratakose ir, besibaigiant dvikovai, jiems pavyko tą padaryti. Sunki, bet pelnyta WWG pergalė.

 

Viesulas – ŽV 4:0

“Alus mūsų”, - prieš rungtynes sudėję rankas suriko ŽV atstovai. Ir tuo beveik niekas neabejojo – juk tai komanda, kuri įspūdingai startavo naujajame sezone ir kuri, panašu, kad turėjo tapti labiau nuspėjama nei buvo šimtą metų (WWG analogija) prieš tai. Klydo. Visi, kurie taip galvojo, klydo. Panašu, kad ŽV ir šiemet kažkurią savaitę bus labai stipri, kažkurią – nelabai.

Šioje dvikovoje ŽV sužaidė puikias penkias minutes. Tuomet atrodė, kad jie “Viesulą” tiesiog sudraskys. Trys progos, tačiau nei vieno įvarčio. O tuomet “Viesulo” ekipa apsiprato ir perėmė iniciatyvą.

“Jau tuomet norėjosi, kad rungtynės baigtųsi”, - po dvikovos atviravo Donatas Karčiauskas.

Milžiniška persvara, kuriamos, bet neišnaudojamos progos ir jausmas, kad negali taip nesisekti. Negali. Įpusėjus kėliniui, “Viesulas” po vienos iš atakų, pagaliau, pralaužė ledus.

Situacija dar galėjo pasikeisti prieš pat pertrauką. “Viesulas” įmušė įvartį, džiaugėsi, triumfavo, nepaisant to, kad prieš kelias sekundes buvo suskambėjęs teisėjo švilpukas bei iškelta ranka, reiškianti nuošalę.

Ir kol stebėjosi “Viesulo” atstovai tuo, kas įvyko, kitoje aikštės pusėje už žaidimą ranka buvo skirtas baudinys. Rokas Barzdžius gali džiaugtis, kad šis baudinys nebuvo nufilmuotas, nes jis laisvai pretenduotų į vieną blogiausių baudinių per visą VFL istoriją. Trumpai nupasakojant, tai po smūgio kamuolys nuriedėjo per kokius du metrus nuo virpsto.

Netrukus, buvo įmuštas antrasis įvartis, o antrasis kėlinys buvo – gulinčių spardymas. Evaldas Lukaševičius pasižymėjo dubliu, o galėjo įvarčių būti ir dar gerokai daugiau.

 

Dineris – Rivona 0:1

Panašu, kad “Rivona” turi savo herojų. Antrą kartą iš eilės komanda laimi rungtynes 1:0 ir antrą kartą pergalingą įvartį muša Piotras Truselevičius. Šįsyk pačioje dvikovos pabaigoje.

Šias rungtynes laisvai galima skelti į dvi dalis – iki pertraukos ir po jos. Pirmajame kėlinyje “Dineris” turėjo milžinišką persvarą, antrajame – tik pakeltą balsą, daug klaidų, praleistą įvartį ir situaciją, kai komanda pati (netyčia) sugalvojo pažaisti mažumoje.

Kai iki pertraukos turėta persvara “Dineris” nepasinaudojo, komanda tiesiog sėdo. Ir sėdo taip giliai, kad keista, jog “Rivonos” įvarčio reikėjo laukti tiek ilgai.

“Pirmajame kėlinyje dar laukėme kamščiuose stovinčių komandos draugų. Kai jie atvyko, žaidimas iškart pasikeitė”, - situaciją po rungtynių paaiškino komandos lyderis Tomašas Rudzianec.

Tas įkritęs įvartis taip paveikė “Dinerio” atstovus, kad jie vienu metu net nepamatė, kad kažkuris iš jų paliko aikštę, o jo į vietą neįėjo niekas kitas. Po geros minutės susigaudę, kad kažkas ne taip, jie viską sugrąžino į savo vietas.

Beje, tuomet buvo likusios maždaug trys minutės iki susitikimo pabaigos ir per tas tris minutes “Dineris” surengė visai neprastą spurtą su baudos smūgiais, su kampiniais ir su tikrai neblogomis progomis. To buvo maža.

 

PILK – Setas 1:1

“Setas” su tuo nesutiktų, tačiau tose rungtynėse, iš esmės, žaidė tik viena komanda. PILK turėjo tokią didelę persvarą, kokią vargu ar turės per likusią sezono dalį. Gaila, kad neturime galimybės vesti statistikos, bet, tikėtina, kad PILK per šią dvikovą atliko daugiau smūgių nei per prieš tai vykusias dvejas rungtynes kartu sudėjus.

Antrojo kėlinio pradžioje PILK įmušė įvartį. Įdomu tai, kad kitoje pusėje žaidę WWG pirmąjį rungtynių įvartį įmušė penkiomis sekundėmis anksčiau.

Vėliau PILK kiek nuėmė tempą, bet vis tiek buvo geresnė komanda aikštėje. Tiesa, būdama geresnė, ji padarė dvi šiurkščias klaidas – po vienos, perkėlę vartininką, “Seto” atstovai išlygino rezultatą. Kaip vėliau paaiškėjo, tas įvartis jiems, kaip, beje, ir PILK-ams, garantavo pirmą tašką.