Vieta tikriesiems futbolo mėgėjams

VFL16: Futbolas dažnai būna neteisingas

2019-07-26

Kad ir koks futbolas yra mielas žaidimas akiai, vis tik pakankamai dažnai jis yra neteisingas. Niekas dėl to nesiskundė, tačiau faktas, kad “Viesulas” turėjo tam pilną teisę. Jie už “Žaibo kirtį” buvo vos vos silpnesnė komanda aikštėje, tačiau kitą antradienį seriją pratęs turėdama keturių įvarčių deficitą.

Apie neteisybę, turbūt, galėtų pasakyti ir “Dinerio” atstovai, kurie su WWG žaidė visiškai lygiai, tačiau praleido du įvarčius ir gana stipriai komplikavo savo situaciją.

Dėl neteisybės savo nuomonę laisvai galėtų pareikšti ir “Svajonės” atstovai, kurie į aikštę ėjo žaisti su kitos grupės paskutine komanda, o pastaroji pasirodė tiesiog puiki.

Toks tas futbolas. Šioje vietoje labai tinka buvusio “Žalgirio” vyriausiojo trenerio Mareko Zubo ištarta frazė: “Futbole sėkmės nereikia, futbole reikia mušti įvarčius”.

 

Viesulas – Žaibo kirtis 0:4

Net jei kažkas garsiai to nesakė, vis tik visi be išimties “Žaibo kirčiui” pavydėjo. O kaip gi? Kas tas “Viesulas”? Kokio dar geresnio varžovo galėtum tikėtis ketvirtfinalyje?

Žiūrint į galutinį pirmosios dvikovos rezultatą, daugelis tuos pačius klausimus galėtų pakartoti dar kartą. Tačiau ŽK atstovai, neabejoju, visiškai nuoširdžiai pripažino, kad palaužti varžovus buvo labai sunku, o kai kuriose situacijose prireikė nuostabiai žaidusio vartininko.

Grįžkim į laiką, likus trims minutėms iki rungtynių pradžios. Stipriai sukilo vėjas, o po poros minučių prasidėjo stipri liūtis. Gal to viesulu pavadinti ir negalima, bet kažkas tokio.

Kilo natūralus klausimas? Ar to viesulo metu galime tikėtis žaibo kirčių? Nugriaudėjo, tačiau gamta žaibo taip ir pagailėjo. Ženklas? Pagyvensim, pamatysim – tuomet svarstė susirinkusi publika.

Visą pirmą kėlinį pylė kaip iš kibiro. Tiesa, tos 40 minučių pagailėjo lietaus. Tiesa, sykį kamuolys buvo atsidūręs ŽK vartuose, bet teisėjas užfiksavo nuošalę, tad rezultatas liko 0:0.

Kas iš tikro stebino, kad “Viesulas” bandė žaisti futbolą. Komanda visiškai nebuvo užsidariusi gynyboje, nepaisant to, kad vienąkart jų vartininkui vienos atakos metu teko užgesinti net du gaisrus. Savo šansų turėjo ir “Viesulas”, bet jų įvarčiais nepavertė.

Antrajame kėlinyje sužaidus 10 minučių, Laimonas Misiūnas “pralaužė ledus”, įmušė įvartį ir bėgo sveikinti gimtadienį šventusį komandos draugą Marių Gelumbauską.

Tas 0:1 “Viesului” kaip ir nebūtų labai baisu, tačiau.. 73 – oji minutė – baudos smūgis – efektingas Pavelo Pelakausko įvartis nuo virpsto. 75 – oji minutė – iš tos pačios vietos P.Pelakauskas prakiurdo gyvatvorę – 3:0. Neatsigavę po tokio šoko “Viesulo” atstovai praleido ir ketvirtą kartą.

 

WWG – Dineris 2:0

Tai buvo lygių komandų dvikova, kurioje galutinis taškas priklausė individualybėms. Stebint rungtynes iš šono, pasirodė, kad WWG jų turi daugiau. Visų pirma – tokio gynybos ramsčio kaip Vasilijus Novičkov, “Dineris” neturėjo; visų antra – tokios priekinės linijos kaip Daumantas Žukauskas ir Deividas Mačiulis, “Dineris” neturėjo.

Kas labiausiai stebino ir tuo pačiu džiugino? WWG žaidimas priekyje. Šios rungtynės absoliučiai paneigė visus mitus, kalbas ir kitus dalykus, ši komanda geba tik statyti autobusą. Visiška netiesa. WWG puolė ir prie 0:0, ir prie 1:0, ir prie 2:0.

“Dineris” bandė atsakyti tuo pačiu, savo momentų turėjo, tačiau jie neįsiminė. Iki pertraukos.

Antrajame kėlinyje vaizdas kiek pasikeitė WWG naudai. Susidarė įspūdis, kad “Dinerio” atstovai labiau pavargo. Galbūt, tai tik įspūdis, tačiau kamuolio kontrolė ir aikštės teritorija jau priklausė WWG.

Šių rungtynių herojumi tapo Daumantas Žukauskas, kuris iš pradžių “į teritoriją” perspyrė kamuolį (ok, čia neherojiška), po to individualiais veiksmais įveikė kelis varžovus bei pelnė pirmąjį įvartį, dar vėliau po monstriško D.Mačiulio apgaulingo judesio ir tarp kojų įveikto varžovų gynėjo iš poros metrų įmušė į tuščius vartus.

Buvo ir dar vienas epizodas, kai kamuolys atsidūrė “Dinerio” vartuose, tačiau tąsyk teisėjas užfiksavo nuošalę.

Artėjant į rungtynių pabaigą, atsigavo ir mėlynieji. Per paskutines 10 minučių jie dusyk pataikė į virpstą ir įvarčio nepelnė tikrai ne dėl varžovų nuopelno. Įmušti nepavyko, tačiau dar laukia atsakomoji dalis.

“Mes dar pasiūlysime varžovams žaidėjų, kurių nebuvo šiandien”, - po rungtynių kalbėjo Paulius Anuškevičius.

 

Siena – Svajonė-Infra 4:2

“Siena” šį sezoną yra tokia komanda, kuri pati juokiasi iš savęs. Šis kartas prieš rungtynes buvo ne išimtis. “Gal nesusirinksim ir nereiks žaisti”, - ironiškai pastebėjo Arnas Pocius.

Neatspėjo Arnas. “Siena” susirinko pakankamai gausiai (turėjo keturis keitimus), o ir komandos žaidimas buvo toks geras, kokio dar nebuvo šį sezoną. Tai buvo vienas iš tų labai retų atvejų, kai komanda kaifavo nuo to, ką darė.

Tiesa, “Siena” nebūtų “Siena”, kad gerai žaisdama.. nepraleistų įvarčio. Tikrai taip – ko gero, pirmoji “Svajonės” ataka per 15 žaidimo minučių virto įvarčiu. Vėliau jau minėtas A.Pocius įspūdingu smūgiu galva (rimtai!) rezultatą išlygino, o “Svajonė” kėlinį užbaigė įmušdama dar kartą.

Vis tik, “Svajonės” žaidėjų amžiaus vidurkis yra vienas didesnių lygoje, todėl antrieji kėliniai šiai komandai dažnai būna sudėtingesni. Ypač tais atvejais, kai nėra antplūdžio atsarginių žaidėjų.

“Siena” tuo pasinaudojo – iš pradžių išlygino rezultatą, vėliau po kampinio išsiveržė į priekį ir galiausiai – savo persvarą padidino iki dviejų įvarčių.

“Ši serija dar nebaigta”, - po dvikovos kalbėjo “Svajonės” nariai.

 

PILK – ŽV 0:5

ŽV į šias rungtynes rinkosi labai sunkiai. Likus dešimčiai minučių iki rungtynių pradžios buvo atėję du žaidėjai, likus penkioms minutės – keturi, rungtynes  komanda pradėjo visos sudėties, tačiau be keitimų, dar po dešimties minučių – 4 ŽV atstovai po palapine saugojosi lietaus laukdami keitimo.

Turbūt, tas pagausėjęs žaidėjų skaičius šioje partijoje suvaidino lemiamą vaidmenį. Nepaisant to, kad dvikova nebuvo tokia į vienus vartus kaip rodo rezultatas.

Visą pirmą kėlinį žaidimas buvo apylygis. Bandė atakuoti tiek vieni, tiek kiti, o tas atakas pakankamai stipriai stabdė stiprėjantis lietus.

Iki pertraukos ŽV pelnė vieną įvartį, o didžioji fiesta prasidėjo 73 minutę. Tada per penkias minutes skirtumas nuo dviejų išaugo iki penkių. Turbūt, kad tos penkios minutės šioje serijoje padėjo galutinį tašką.