Vieta tikriesiems futbolo mėgėjams

VFL20: Futbole ne visada laimi stipresni

2019-08-09

Koks buvo įtemptas VFL antradienis, toks įtemptas buvo ir VFL ketvirtadienis. Tiesa, su vieno kėlinio išimtimi, kai galingai užsiautė “Dinerio” smogikai. Visose kitose porose, nepriklausomai nuo to, dėl ko dar kovoja komandos, įtampa buvo iki paskutinės minutės.

Apskritai, ketvirtadienis prasidėjo taip, jog atrodė, kad turas gali būti nukeltas. Po trijų valandų galingos liūties “Panerio” stadionas kabėjo ant klaustuko, o po popiet išlindusios saulės viskas taip stojo į savo vietas, kad komandos turėjo unikalią galimybę sužaisti idealios kokybės aikštėje.

 

WWG – Žaibo kirtis 1:0

Šios rungtynės kažkuria prasme priminė tas rungtynes, kuriose “Carlsberg” nugalėjo “Skaidiškes”. Žaidimas gynyboje – kiek netikėtas įvartis – ir vėl žaidimas gynyboje.

“Žaibo kirtis” dvikovą pradėjo neįtikėtina sparta. Žiūrint iš šono atrodė, kad jei jie sugebės taip tvarkytis visų rungtynių metu, WWG neturi šansų.

Tačiau žiūrėti iš šono ir būti aikštėje nėra tas pats dalykas. Anaiptol. WWG tiesiog kantriai išlaukė ir galiausiai patys pradėjo žaisti. Turbūt nieko nebenustebins pasakymas, kad šią ekipą traukė Vasilijus Novičkovas, kuris ir vėl užėmė ir valytojo vaidmenį, ir tą, kuris dalyvauja kone visose standartinėse situacijose.

Vienintelis įvartis buvo įmuštas antrojo kėlinio viduryje. Svarbiausia, kad prieš kelias minutes ŽK buvo gavęs įspėjimą, jog gynyboje reiktų elgtis atsargiau. Įspėjimas nepadėjo. Antroji proga – pirmasis įvartis.  

ŽK vėliau dar labiau sustiprino žaidimą priekyje, tačiau niekaip negalėjo įmušti. Tokių mirtinų progų lyg ir nebuvo, tačiau kai kuriose situacijose atrodė, kad tereikia milimetru tikslesnio perdavimo, kad proga taptų mirtina.

Pirmąją mūšio dalį WWG laimėjo, tačiau net Martynas Areška pripažįsta, kad šioje dvikovoje dar toli gražu ne viskas baigta.

 

Vilkai – Setas 0:1

“Setas” to laukė devynias savaites. Jie ne kartą ir ne du šiame sezone pirmieji įmušė įvartį arba iki kokios 70 minutės patys nepraleisdavo, tačiau galiausiai jie sulaukdavo nelaimės į savo vartus. Atrodė, kad taip turėtų būti ir šįkart.. bet nebuvo.

Rungtynes “Vilkai” pradėjo šešiese. Tai yra minus du nuo to, ką turėjo jų varžovai. Vis tik, jei atvirai, tokio didelio skirtumo aikštėje nesimatė. Galbūt dėlto, kad toks žaidėjų deficitas truko vos kelias minutes. Vėliau, kurį laiką “Vilkai” žaidėju septyniese, o maždaug nuo penkioliktos minutės – ir visos sudėties. O tada.. į “Vilkų” vartus krito įvartis.

Tai, ko gero, buvo pirmoji “Vilkų” klaida gynyboje ir pirmasis “Seto” atsiradimas prie varžovų vartų. “Toks jau tas futbolas” – girdėjosi ekspertų tribūnoje.

Antroji kėlinio pusė visiškai priklausė “Vilkams”, tačiau antrajame kėlinyje žaidimas netgi išsilygino. Natūralu – “Vilkai” pavargo.

Po dvikovos kilo klausimas. Kas blogiau: nuo RELAX praleisti devynis įvarčius pralaimėti “Setui”? “Tikėjaus tokio klausimo”, - atsakė Mindaugas Broga.

 

Dineris – Viesulas 6:2

“Dineris” nėra ta komanda, kurią tenkintų kova dėl penktos vietos. Todėl ne itin vykusi šiai ekipai rungtynių pradžia lyg ir leido galvoti, kad “Viesulas” turi šansų. Ši komanda nebuvo tokia bloga, kad pralaimėtų tokiu dideliu skirtumu, tiesiog, ji sužaidė košmariškiausias dvylika šio sezono minučių. Tos minutės “Dineriui” buvo neabejotinai geriausios 2019 metais.

Šių rungtynių MVP vadinčiau Viačeslavą Rodevičių, kurio netektis daugelyje rungtynių leido apie tai žinoti. Šįsyk jis buvo visur – ir puolime, ir gynyboje, ir atiduodantis svarbiausią perdavimą, ir perimantis jį iš varžovų.

Jis dalyvavo ir atakoje, kuri užsibaigė Giedriaus Šablinsko įvarčiu. Perdavimas iš krašto į vidurį – netrukus kamuolys vartų tinkle. Verta pažymėti, kad tokia skylė gynyboje buvo atsivėrusi dar ne kartą ir ne du ir būtent tokiu būdu buvo sumušti beveik visi pirmojo kėlinio įvarčiai.

Vos 28 minutę pasižymėję pirmąjį kartą, iki pertraukos “Dineris” jau buvo susikrovęs persvarą 5:0. Kas patiko tada? Kad “Viesulas” nenuleido rankų ir žaidė toliau.

“Per pertrauką pakalbėjom, kad rungtynės jau pralaimėtos, tad pabandome laimėti bent vieną kėlinį”, - po rungtynių sakė Dangiras Valiušis.

Jo komandos draugas Vaidas Balčiūnas, skaičiuojant pirmas antrojo kėlinio sekundes, fantastišku smūgiu į tolimąją devyniukę priminė “Dineriui”, kad rungtynės trunka ne 40, o 80 minučių.

Buvo galimybių ir daugiau, tačiau pasižymėti darsyk “Viesulas” sugebėjo tik 71 minutę. Turbūt, tuomet pagalvoję, kad galima gerokai sušvelninti deficitą, jie praleido varžovų kontrataką ir įvartį į savo vartus.

 

ŽV – Siena 1:1

“Siena” dar prieš savaitę laidojo šias rungtynes, o gavosi visai neblogai. Nors daugelio lyderių trūko, vis tik jie susirinko į rungtynes netgi su atsarginiais.

“Siena” visai smagiai pradėjo rungtynes ir tas jų įmuštas įvartis 13 minutę buvo visiškai dėsningas. Iki tol buvo bent pora situacijų, kuriose, lydint sėkmei, “Siena” jau būtų buvusi priekyje.

Toliau reiktų paminėti Evaldą Gelumbauską. Šį sezoną jam ne naujiena stoti į vartus, bet visi puikiai suprantame, kad jis nėra vartininkas. Su tuo susijęs ir ŽV įvartis. Keistas, bet įvartis.

Po šio epizodo komandos tarsi pamiršo, kad rungtynėse egzistuoja vartai ir dažniausiai žaidė be jų. Taip, antrajame kėlinyje buvo situacijų, kai ŽV grasino Evaldui, o jis ryžtingai kojomis spyrė kamuolį tolyn, tačiau tų situacijų vadinti rimtomis progomis neapsiverčia liežuvis.

Abi komandos pripažįsta, kad atsakomosios rungtynės bus kitokios. Nebūtinai rezultatu, tačiau žaidimu, kuris šįkart buvo nei šioks, ne toks.