Kartais šis žodis tampa pernelyg banalus, tačiau taip yra, kadangi jis neturi atitikmens. Kalbu apie sensaciją. Futbolas yra toks dalykas, kurį žaidžiant krenta net geriausi. Geriausi ant popieriaus. Geriausi aikštėje. Tačiau ne patys geriausi švieslentėje. Toks šį sezoną yra “Žaibo kirtis”.

Apie šią komandą šį sezoną buvo kalbama pakankamai daug, pakankamai gražiai ir tai buvo daroma pakankamai pelnytai. Tiesa, jau dabar aišku, kad geriausiu atveju ši komanda iškovos trečiąją vietą.

Žaibo kirtis – WWG 1:1 (Serijos rezultatas 1:2).

Kai “ant popieriaus” silpnesnė komanda laimi pirmas rungtynes 1:0, natūralu, kad jos pagrindinis tikslas – kuo ilgiau atsilaikyti. Tikslas – neįgyvendintas. Jau 6 minutę pasinaudojęs varžovų klaida gynyboje Gintautas Šteinas tiksliu smūgiu išvedė savo komandą į priekį.

Vis tik, ŽK nelaimei ir toks rezultatas jų varžovams nebuvo jokia tragedija. WWG vartininkas Aurimas Dambrauskas ne kartą buvo (faktas, kad ir šiemet bus) pretendentas (ir laimėtojas) tapti geriausiu lygos vartininku. Čia iliuzija į tai, kad prie 1:0 būtų mušami baudiniai.

ŽK turėjo milžinišką persvarą. Tikėtina, kai kuriomis atkarpomis ŽK kamuolio kontrolė viršijo 80 procentų. Tuo metu WWG kantriai gynėsi ir laukė savojo šanso. Nesinori kartotis, tačiau jei WWG laimės čempiono titulą, intrigos dėl MVP nebus jokios. Vasia ir šįkart taip sudėliojo visą komandos mozaiką, kad gražu žiūrėti.

Beje, grįžtant prie ŽK kamuolio kontrolės, ji apčiuopiamos naudos nedavė. Tai nebuvo tos rungtynės, per kurias komanda būtų sukūrusi 25 progas, bet jos liktų neišnaudotos. Ne. Žaidimas geras, tačiau lemiamoje fazėje neretai sunkumai.

Antrajame kėlinyje ŽK netgi kažkiek priblėso, nepaisant ir toliau išlaikomos milžiniškos teritorinės ir žaidybinės persvaros.

Lemiama šiose rungtynėse buvo 73 minutė. Tuomet tolimas perdavimas bei nuostabus Arnoldo Gerasimovo įvartis galva palaidojo “Žaibo kirčio” komandą. Įvartis iš niekur? Taip, iš niekur. Tačiau jo vertė nemažesnė nei bet kurio kito įvarčio įmušto per visą VFL istoriją.

ŽK akivaizdžiai nesitikėjo tokios įvykių eigos ir atrodė tarsi nokdaune. Laiko buvo likę pakankamai mažai, todėl viską reikėjo daryti labai greitai. Dvi progas jie dar turėjo, tačiau abusyk kamuolys lėkė šalia vartų. O tai reiškė WWG triumfą bei kelionę į finalą.

Viesulas – Dineris 0:3 (Serijos rezultatas 2:9)

Dar praėjusią savaitę “Viesulas” atsakomosiose rungtynėse žadėjo “Dineriui” mesti iššūkį, tačiau tai buvo neįmanoma. Negalima sakyti, kad “Dineris” buvo labai geras, tačiau tarp šitų dviejų komandų buvo geresnis. Ypač antrajame kėlinyje, kai “Viesulo” baterijos visiškai nusėdo.

Nuo pat pradžių aikštėje vyko tarsi draugiškos rungtynės, kurių galutinę baigtį abi komandos žinojo realiai nuo dvikovos pradžios. Didžioji žaidimo dalis vyko aikštės viduryje. Mažesnė dalis – prie “Viesulo” vartų. Po vieno tokio pasibuvimo “Dineris” pelnė pirmąjį įvartį. O tada ir vėl ramu.

Antrasis kėlinys buvo kiek kitoks. “Viesulo” komanda tiesiog pavargo, o “Dineris” net ir nepersistengdamas per trumpą laiką įmušė du įvarčius ir tokiu užsitikrino kiosko bonusą po rungtynių.

Siena – ŽV 1:1 (Serijos rezultatas 2:2, baudinių serija 1:4).

Kai baigėsi pirmosios šios serijos rungtynės, abi komandos žadėjo, kad antrosios bus kitokios. Su tuo ŽV nelabai sutinka, bet iš esmės jos buvo tokios pačios – su daug broko, daug netikslių perdavimų, mažai progų ir mažai įvarčių.

“Sienos” ekipos nariai į šias rungtynes vėlavo. Atrodė, kad į vartus vėl teks stoti traumą patyrusiam Evaldui Gelumbauskui, tačiau jis to skausmo išvengė. ŽV buvo supratingi ir sutiko palaukti kelias minutes, kad rungtynes pradėtų komandos vienodų sudėčių.

ŽV pradžia buvo aiškiai geresnė. Sunku pasakyti, kodėl to geresnio žaidimo komanda taip greitai atsisakė.

Po pertraukos kiek geresnė buvo “Siena”. Iš pradžių surengta nuostabi ataka, kamuolys pasiųstas į vartus, tačiau įvartis neįskaitytas dėl nuošalės. Netrukus įmuštas išlyginamasis įvartis, o dar vėliau sukurta visai padori proga ir pergalingam įvarčiui.

Neįmušė. Nei vieni, nei kiti. O tai reiškia, kad po dvejų metų pertraukos mūsų laukia baudinių serija. Joje vienas iš “Sienos” mušė nestipriai tiesiai į vartininką, antras – gerokai virš vartų ir tik trečiuoju bandymu buvo pasiektas įvartis. ŽV, savo ruožtu, sumušė visus keturis (daugiau nebereikėjo) ir kitą savaitę sieks iškovoti mažąją taurę.

Setas – Vilkai 3:2

“Setas” tampa grėsme visuomenei”, - pajuokavo kažkas iš ekspertų ložės. O tai atsitiko ne veltui – “Setas” antrą kartą per dvi savaites nugalėjo “Vilkus” ir jau aišku, kad šiemet ši komanda tikrai neliks paskutinė.

Prieš rungtynes šios komandos atstovai sakė, kad svarbiausia nepraleisti greito įvarčio. Taip atsitiko, kad jie praleido LABAI greitą. Vis tik, niekas to nenumatė, bet po dviejų minučių įmušė ir “Setas” ir tai buvo tik gražaus įvykio startas. Dar po dešimties minučių, pasinaudoję subirėjusia varžovų gynėjų klaida, “Seto” atstovai išsiveržė į priekį, o antrajame kėlinyje po kampinio pelnė puikų įvartį galva.

“Vilkai” tempo nelėtino, bet žiūrint iš šono atrodė, kad jie patys netiki tuo, ką daro. Reziumė: sušvelninti atsilikimą pavyko, tačiau tik tiek.