Čempionato stadija, kuri natūraliai prideda papildomai emocijų, prasidėjo. Tačiau viskam yra ribos, o panašu, kad kai kurie Skaidiškių patriotai, save vadinantys sirgaliais, to nejaučia.

 

Skaidiškės – Carlsberg 0:1

 

Varžybos, kurios pradžioje didelių aistrų nežadėjo, tapo šios turnyro savaitės diskusijų taikiniu. Daugiausiai aistrų ir nepasitenkinimo tiek Carlsberg ekipai, tiek teisėjui, tiek, kažkodėl, organizatoriams liejo Skaidiškių sirgaliai ir žaidėjai. Ar tai pagrįsta, bandėm išsiaiškinti bendraudami tiek su pastarųjų komandų žaidėjais, tiek su sirgaliais, tiek su nešališkais žiūrovais, tiek su varžybų teisėju.

 

Teisėjas, paprašytas pakomentuoti epizodą, kai nepatenkintas Skaidiškių sirgalius metė butelį į aikštę, atsakė:

„Kaip tų rungtynių teisėjas, pasakysiu: gaila, kad nepataikė.

Kodėl gaila? Jei tas butelis būtų prilietęs mano koją, ranką, galvą ar kitą kūno vietą, būčiau apsisukęs ir išėjęs iš aikštės – komandai grėstų techninis pralaimėjimas, sezono pabaiga ir, galbūt, pašalinimas iš lygos. Manau šį poelgį įvertins drausmės komitetas.

Tiesa, nesu tikras, ar tas butelis apskritai buvo skirtas man, bet tai esmės nekeičia“, - dėstė varžybų arbitras.

 

Paklaustas, apie mestus kaltinimus šališkumu teisėjaujant, atsakė:

„Pasakysiu, kad, kaip „Carlsbergo“ teisėjas“ keliuose epizoduose labai rizikavau:

Buvo epizodas, kai sukonfliktavo abiejų komandų aštuonioliktieji numeriai – J.Kolesnikov ir S.Talačka. Teisėjaujant „pagal raidę“, abiem reikėjo rodyti po geltoną kortelę. „Skaidiškių“ žaidėjui tai būtų buvusi antra geltona kortelė ir, kaip „Carlsbergo“ teisėjas“, savo komandai būčiau stipriai palengvinęs situaciją, kovoje dėl vietos pusfinalyje.

Taip pat, buvo epizodas, kai „Carlsbergo“ vartininkas keliasdešimt centimetrų su kamuoliu rankose iššoko iš baudos aikštelės. Sutikite, kad daugelis teisėjų tokiame epizode nesureaguotų, o čia švilpukas „Skaidiškių“ naudai. Kaip „Carlsbergo“ teisėjas, labai rizikavau.

Dar vienas epizodas „Carlsberg“ aikštės pusėje, kai neužfiksavau „Skaidiškių“ žaidėjo pražangos, o po akimirkos už karštą reakciją geltoną kortelę parodžiau M.Čižauskui,“ – varžybų faktus žėrė teisėjas.

 

Paminėtina ir tai, kad iki lemtingojo raudonos kortelės epizodo, abi komandos buvo „pamalonintos“ vienodu skaičiumi geltonų kortelių.

 

O dabar apie pačias rungtynes.

„Carlsberg“ laimėjo dėl fantastiškai sužaidusio vartininko. Ypač antrajame kėlinyje išryškėjo „Skaidiškių“ pranašumas aikštės viduryje, tačiau įvarčiu paversti šio pranašumo nesugebėjo. Galima neabejoti, kad šioje poroje dar absoliučiai niekas neaišku.

„Emocijos kyla dėl rungtynių svarbos. Blogiausia yra tai, kad tą energiją galėtumėm skirti žaidimui. Aišku, buvo situacijų, kai varžovų sirgalių veiksmai išvesdavo iš kantrybės, tai ir reaguodavom per stipriai. Rezultatas yra geras, tačiau viskas paaiškės po savaitės“, - kalbėjo „Carlsberg“.

 

Svajonė – Dineris 1:1

 

„Jei kas prieš rungtynes būtų pasiūlęs tokį rezultatą, mielai tokį pasiūlymą būčiau priėmęs“, - iškart po susitikimo pastebėjo „Svajonės“ vadovas.

Tačiau prieš rungtynes „Dineriui“ daug kas atrodė paprasčiau – „Svajonė“ be dviejų pagrindinių žaidėjų, pats „Dineris“ neturi kiekybinio deficito aikštėje, individualus meistriškumas irgi „Dinerio“ pusėje.

Meistiškumas niekur nedingo, tačiau, įpusėjus kėliniui, „Svajonė“ pasinaudojo varžovų vartininko klaida bei išsiveržė į priekį. Netrukus nesuvokiamas V.Bogdanov veiksmas, kai šis sviedė kamuolį varžovui į nugarą, o po akimirkos prieš save išvydo raudoną kortelę.

Tokie veiksmai dažniausiai daromi tada, kai galvoji ne apie komandą, o apie save.

„Dineris“ liko šešiese, tačiau tai nei kiek nesumažino šios komandos entuziazmo ir toliau pulti varžovų vartus. „Svajonės“ žaidėjai atsitraukė, savo vartų sustatė vadinamąjį autobusą ir vėl kantriai laukė savo progos.

„Jei būtumėm žaidę pagrindinės sudėties, turbūt, turėdami kiekybinį pranašumą, nebūtumėm taip stipriai atsitraukę“, - savo sprendimą argumentavo „Svajonė“.

Kai jau atrodė, kad rungtynių baigtis nulemta, likus minutei kontrataką surengė „Dineris“ bei išlygino rezultatą. „Autobusas išvažiavo“ tuo metu, kai „Svajonė“ kėlė kampinį, o grįžti į gynybą paprasčiausiai nespėjo.

„Jaučiau, kad turim išlyginti rezultatą. Visą laiką juos spaudėme, todėl anksčiau ar vėliau turėjo tai įvykti. Pusantro kėlinio žaisti mažumoje, išties, nelengva“, - kalbėjo „Dineris“.

 

FK Vilkai – FK Žaibo kirtis 1:3

 

Anot lažybininkų, šios poros pirmų rungtynių nugalėtojas buvo lengviausiai nuspėjamas. Galbūt, tačiau abejoju, ar lažybininkai žinojo, žais ar nežais „Vilkų“ lyderiai Kęstas ir Dima. Antrasis žaidė, pirmasis – ne. Būtent Kęsto nebuvimas, manyčiau, yra pagrindinė tokios lengvos „Žaibo kirčio“ pergalės priežastis.

„Tai yra stipriausia komanda, su kuria žaidėm šį sezoną. Savo komandos galimybes žengti į pusfinalį vertinu kokiais penkiais procentais. Tiesiog jų meistriškumas aukštesnis“, - žodžių į vatą nevyniojo „Vilkas“.

ŽK rungtynėse dominavo nuo pat jų pradžios. „Vilkai“ bliksteldavo labai jau retai, tad tą jų įmuštą įvartį galime vadinti sėkmės veiksniu.

Tiesa, nors „Vilkai“ ir pripažino varžovų jėgą, tačiau nelabai suprato, kokius įvarčius praleido. Tarkim, pirmasis. „Pakabintas balionas“ į baudos aikštelę, kurioje tereikėjo kyštelti galvą ir 1:0.

Antrasis įvartis kiek primena pirmąjį, tik tiek, kad šįkart perdavimas iš krašto, o ir smūgis gerokai užtikrintesnis. 2:0

„Vilkai“ gražiu smūgiu rezultatą švelnina, tačiau vėliau po gynėjų klaidos prasileidžia ir trečiąjį įvartį.

„Į tokias kalbas apie varžovų pasakymą, kad mes jau pusfinalyje, nelabai kreipiame dėmesio. Taip mes žengėme tvirtą žingsnį, tačiau taškai tikrai dar nesudėti“, - kalbėjo „Žaibo kirčio“ atstovai.

 

Oniksas  - W.W.G. 2:0

 

„Pralaimėjimas pačiu blogiausiu metu. Jie mus įveikė mūsų pačiu ginklu“, - po rungtynių pasakojo W.W.G.

Iš tikrųjų keista, kad ne W.W.G., o „Oniksas“ nusprendė sužaisti antruoju numeriu. Dar keisčiau, kad toks žaidimas šiai komandai pasiteisino ir ji žengė didelį žingsnį pusfinalio link.

„Šiaip, neplanavome žaisti nuo gynybos, bet privertė situacija. Iš pradžių turėjom tik du atsarginius, vėliau, kai vienas patyrė traumą, tik vieną. Supratom, kad dideliu tempu sužaisti negalėsim, todėl ir atsitraukėme“, - apie rungtynes kalbėjo „Oniksas“.

Šiai komandai prieš rungtynes buvo duotas nurodymas saugotis varžovų kontratakų. Akivaizdu, kad W.W.G. apie tai nepagalvojo.

Pirmasis įvartis, kurį įmušė „Oniksas“, krenta ant vieno W.W.G. gynėjo. Jis sugalvojo atiduoti kamuolį savo komandos vartininkui, nepastebėjęs, kad varžovų puolėjas yra už nugaros. Jo silpną perduotą kamuolį lengvai perėmė ir ramiai įrideno į vartus. 

W.W.G. nepratę pirmi prasileisti, nes tada „keleiviai priversti lipti iš autobuso“. Tai atvėrė dar didesnes gynybos spragas, po kurių įvarčių galėjo kristi ir dar daugiau. Nuo to išgelbėjo tik sėkmingas W.W.G. vartininko žaidimas.

„Rezultatas nėra blogas, tačiau pagal sukurtas progas turėjome laimėti daugiau“, - konstatavo „Oniksas“.

Antrasis įvartis įmuštas po kontratakos. 2:0 reiškia, kad W.W.G. kitose rungtynėse „statyti autobuso negalės“. Reikės ieškoti kitų kelių.

„Kelią mes jau radome. Tikrai žinome, kaip žaisti, kad žengtumėm į pusfinalį“, - pasitikėjimo savo komanda neprarado 99 litų iš Tonybet bilietėlio besitikintis W.W.G. vadovas.