Šįkart nei lijo, nei kažkas pykosi, nei sensacijų buvo. Tiesiog trys komandos beveik užsitikrino vietą atkrintamosiose varžybose, o likusios penkios – kovos dėl to paskutiniojo kelialapio. Net ir „Siena“, kurios žaidėjai patys nebetiki, jog dar įmanoma keliauti į TOP 8.

Siena – Rivona 0:1.

„Chebra, net jie už mus greitesni“, - nusivylęs balsas nuo „Sienos“ atsarginių suolo skelbė visišką apatiją, kurią sieniškiai palygino su Lietuvos nacionaline rinktine. Blogąja prasme. Ta Lietuvos rinktine, kuri žaisdama su silpnesniais, sako, jog nemokame pulti, o prieš stipresnius pralaimi.

Šįkart „Siena“ buvo ta Lietuvos rinktinė, kuri žaidė prieš Farerus ar Lichtenšteiną per pastarąjį penkmetį. Ta prasme, kad puolė (tiksliau, bandė pulti), kūrė progas (nors realiau, varžovai po kontratakų sukūrė žymiai daugiau) ir nemušė įvarčio (kaip Lietuvos rinktinė 9 mėnesius iki mačo su Šveicarija).

Tad kas gi nutiko komandai, kuri po burtų traukimo neabejojo, jog kada ne kada, bet šiemet tai tikrai driokstelsim.

„Gal mums per daug futbolo. Toks jausmas, kad nenorime žaisti“, - viena iš pačios „Sienos“ versijų, kodėl viskas yra taip blogai.

„Nesugebame susirinkti“, - antra versija. Tačiau tai labai silpnas pasiteisinimas – juk aikštėje „Sienos žaidėjų nebuvo mažiau nei varžovų.

„Liūdna“, - o čia jau fakto konstatavimas.

Tačiau „Rivona“ čia ne prie ko. Ji įmušė įvartį, atsitraukė į gynybą ir sėkmingai laukė savųjų šansų. Jų turėjo tikrai ne vieną, tačiau net ir jų neišnaudojusi liko laiminga.

„Jaučiamės tikrai gerai, kad laimėjom. Visgi, pirma pergalė. Jaučiamės jos verti“, - euforijos apimta kalbėjo „Rivona“.

PILK – Futurama 7:1

Svarbiausi šių rungtynių akcentai: „Futurama“ žaidė be savo vartininko, PILK-ai nežaidė gerai, PILKų Irmantas įmušė penkis įvarčius, taip pagerindamas šio sezono vienų rungtynių rekordą.

PILK-ai nuo susitikimo pradžios turėjo iniciatyvą, tačiau progų ilgai nekūrė. Vėliau net tie epizodai, kurių negalima vadinti progomis, virto įvarčiais.

Vienintelė paguoda „Futuramai“ ta, kad susitikimo pabaigoje sugebėjo pelnyti įvartį.

„Nežaidėm gerai, tačiau nelabai sutinku su tuo, kad juos būtų išgelbėjęs vartininkas. Visgi, daugelis mūsų įvarčių buvo įmušta tose situacijose, kai išvesdavome savo puolėją vienas prieš vieną. Aišku, gal tiek įvarčių nebūtų, tačiau tikiu, kad pergalę vis tiek būtumėm iškovoję“, - kalbėjo PILKai, vis dažniau pasižiūrintys į kitos grupės lentelę.

Žvelgdami į priekį, jie visų pirma ketvirtfinalyje norėtų išvengti „Skaidiškių“, visų antra, „Žaibo kirčio“.

„Svajonė“ – „Dineris“ 0:5.

„Nelabai mūsų susirinko, tad bus neblogos rungtynės“, - prieš rungtynes spėjo „Dinerio“ vadas. Iš pokalbio buvo aišku, kad sakydamas „neblogos“, jis turėjo omeny – tokios, kurių baigtis nėra iškart aiški.

Dabar gavosi taip, kad neblogos rungtynės buvo „Dineriui“, o „Svajonei“ nieko gero. Neabejotinai silpniausios „Svajonės“ rungtynės šį sezoną, o „Dineris“ ir toliau išlieka viena iš trijų rezultatyviausių komandų lygoje. Jos visos per ketverias rungtynes įmušė 16 įvarčių.

Ši pergalė „Dineriui“ atvėrė duris į ketvirtfinalį, nes ketvirtą ir penktą vietas užimančios ŽV ir „Rivonos“ komandos dar žais tarpusavyje.

ŽV – Oniksas 3:3.

„Laimėjome tris kartus, tačiau žaidėme su komandomis, kurios užima šeštą, septintą ir aštuntą vietas“, - prieš rungtynes savikritiškai kalbėjo „Oniksas“, kuriam tik stebuklas gali pakišti koją kelyje į ketvirtfinalį.

„Oniksui“ galėjo nereikėti net ir stebuklo, jei jie būtų pasiėmę tai, ką jau turėjo savo rankose. O savo rankose jie turėjo dviejų įvarčių persvarą. Tokių įvarčių, kurie nepadarytų gėdos net ir pasaulio čempionate.

Visgi, futbolas paprastai žaidžiamas ne vieną kėlinį, o du. ŽV iš niekur iš pradžių sušvelnino, o po to išlygino rezultatą. „Oniksas“ netrukus dar kartą žengė į priekį, tačiau ŽV ir vėl išlygino.

Kam naudingesnės šios lygiosios? Velniai žino. Abiem ne stebuklas, tačiau abiem ir ne tragedija.