Ketvirtadienio vakaras Panerio stadione žadėjo būti intriguojantis. 10-ojo turo derbis tarp buvusių čempionų ir dabartinių lyderių, „Carlsberg“ galimybė apkirpti lentelės lyderių pranašumą, „Sienos“ bandymas nusikratyti „lygiųjų karalių“ etiketės ir kitos dvikovos, kurios buvo įtemptos iki paskutinės minutės. Ką šį permainingą vakarą pademonstravo komandos čempionatui einant į pabaigą?

 

„Žaibo kirtis“ 0 – 0 „Dineris“

 

Praėjusių metų čempionas „Žaibo kirtis“ į principinę dvikovą susirinko ne visi ir žaidė septyniese. Komanda nebeturi ko prarasti, bet kur kas geriau pradėjo rungtynes ir netikėtai rodė nagus priekyje. Iš pradžių žvalgybai buvo ieškota galimybių smūgiams iš toli, o 6 minutę Gintautas Šteinas rimtai privertė padirbėti „Dinerio“ vartininką, kuris įspūdingai „ištraukė“ kamuolį iš vartų kampo, o rezultatyviausias puolėjas sukūrė geriausią progą mače.

Lygos lyderiai į įvartį bandė reaguoti spausdami oponentus ir po truputį kaupė kamuolio kontrolę. Dainius Perednis 14 minutę iš arti sudrebino virpstą. Tačiau „Dineriui“ vėl teko plušėti gynyboje, kai „Žaibo kirčio“ kontrataka sukėlė nemažą gaisrą varžovų vartų prieigose. Herojiškai dar kartą sužaidė saugas-vartininkas Jurijus Mendusas, 17 minutę atrėmęs du iš eilės G.Šteino ir Giedriaus Lekandros smūgius.

 

Kiekybinis pranašumas „Dineriui“ naudos nedavė ir per pertrauką jiems teko gvildenti dilemą kaip pralaužti ledus. Po pertraukos „Dinerio“ vyrai vis bandė ieškoti galimybių, bet nei perdavimai iš krašto, nei bandymai žaisti pažeme buvo neproduktyvūs – „žaibai“ atsimušinėjo nepriekaištingai ir įgijo didesnį pasitikėjimą savimi ir net geriau tvarkėsi su kamuoliu, pamažu pelnydami tribūnose susirinkusių aistruolių simpatijas.

 

Antrajame kėlinyje „Žaibo kirčio“ vartų sargas rimto pavojaus nesulaukė, nors „Dineris“ vis dažniau ėmėsi desperatiškų veiksmų pasiekti rezultatui – smūgiai dažnai nebuvo arti to, kad pataikytų į vartų plotą.

 

Mačas baigėsi lygiosiomis 0:0. „Žaibo kirtis“ buvo simpatiškesnė komanda, kuri per visą mačą neprarado motyvacijos ir fiziškai išspaudė iš savęs paskutinį prakaitą, jog iškovotų tokį rezultatą. „Dineriui“ po tokio mačo teks padaryti rimtas išvadas ir žvelgti į priekį bei tikėtis, jog „Vilkai“ taip pat praras taškus. Stabilių rezultatų šiame etape komandai reikia labiausiai.

 

Po rungtynių nebuvo staigmena matyti „Žaibo kirčio“ vadovo Laimio Misiūno veide šypseną, kuri išdavė, jog jis džiaugėsi komandos pasirodymu: „Neakcentuočiau vien mūsų žaidimo gynyboje, bet ir visas rungtynes. Manau, jog tai buvo geriausios mūsų rungtynės šį sezoną, pamirštant tas triuškinančias pergales. Žaidėme puikiai, manyčiau, jog kartais kovojome mažumoje geriau nei „Dineris“. Žaidimas šiandien papuošė šios dienos rungtynes“.

 

Kai L.Misiūnas savo komandos rungtynes pavadino geriausiomis šį sezoną, du svarbius taškus dėkingomis aplinkybėmis praradusio „Dinerio“ treneris Gintautas Vaškelis apie savo auklėtinių žaidimą kalbėjo priešingai: „Sužaidėme turbūt blogiausias sezono rungtynes. Žaisdami pirmą kėlinį daugumoje praktiškai nesugebėjome padaryti nieko, jie kūrė progas. 

 

Sunku pasakyti, kodėl neišnaudojome progų. Pirmą kartą matėme „Žaibo kirčio“ komandą taip besiginančią. Jie faktiškai pastatė autobusą tiek pirmajame, tiek antrajame kėlinyje, bet išėję į atakas, jie spėdavo grįžti į gynybą. Aš manau, kad lygiosios yra dėsningas rezultatas“.

 

„Oniksas“ 2 – 1 „Gulbinai“

 

Nuo mačo pradžios buvo galima įžvelgti, kad šios rungtynės nebus tos, kur abi komandos pasitenkins lėtai stumdydami kamuolį. Jau 12 minutę „Oniksas“ pasinaudojo jiems suteikta galimybe. Olegas Ivanovskis krito apie 11 metrų nuo vartų ir teisėjas skyrė baudos smūgį. 

 

Prie kamuolio stojo vienas labiausiai patyrusių ekipos žaidėjų Ričardas Ališauskas, kuris tiksliai smūgiavo išorine pėdos dalimi į kairįjį vartų kampą. Neabejotinai, vartininkas šioje situacijoje galėjo nuveikti daugiau – smūgis, nors ir klastingas, bet buvo nelabai stiprus.

Įvarčiu atsiliekantiems „Gulbinams“ atakos pabaigoje netrūko erzinančių epizodų ir dažnai jiems teko skėsčioti rankomis po potencialių galimybių susikurti sau patogią erdvę smūgiui. 

 

„Onikso“ vartininkui teko ne kartą darbuotis visaip – buvo galima matyti, kaip jis įvairiose situacijoje atmušdavo kamuolį visomis kūno dalimis. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pirmajame kėlinyje „Gulbinams“ nepavyko pralaužti oponentų vartų – kompaktiška ir kaip laikrodis veikianti gynyba, kuri puikiai komunikavo su vartininku.

 

Tuo metu „Oniksas“ buvo beveik patenkinti žaisdami antru numeriu ir atrodė žymiai gyvybingesni kėliniui einant į pabaigą – panašu, jog spaudimo išvargintiems „paukščiams“ teko atleisti gazo pedalą.

 

Po pertraukos „Gulbinai“ nemažino pajėgų puolant ir pradėjo bombarduoti varžovų vartus, bet vartininkas Edvardas Ruskan pamažu sau užsidirbo rungtynių MVP vardą. Tiesa, toks jų dominavimas trūko neilgai ir „Oniksas“ pradėjo ieškoti progos, kaip užtikrinti sau pergalę.

 

Koją jiems kišo prastas atakų užbaigimas ir greitai jiems už tai teko sumokėti, kai standartinėje situacijoje Artūras Simakovas gražiai smūgiavo kamuolį į dešinį virpstą ir tai jau nepaliko vilčių be klaidų žaidusiam vartininkui. Vėliau „Oniksas“ įgavo antrą kvėpavimą. Po puikios kombinacijos su komandos draugu kairiajame krašte, Jonas Šimonis buvo išvestas vienas prieš vartininką ir šaltakraujiškai pažeme pasiuntė kamuolį į vartus.

 

Netrukus nuaidėjo paskutinis teisėjo švilpukas ir tai buvo viskas šiose rungtynėse. „Oniksas“ apiplėšė lentelės kaimynus, kurie jautėsi galėję nuveikti kur kas daugiau ir atsispirti į priekį.

„Gulbinų“ narys Jonas Garšva po rungtynių buvo pastebimai nusivylęs dėl tokios rungtynių baigties: „Manau, kad mums trūko susikaupimo mačo pradžioje ir žaidėme išsiblaškę. 

 

Antrajame kėlinyje susispaudėme ir susiėmėme, mums trūko pirmojo kėlinio. Manau, kad nusipelnėme bent jau lygųjų ir mums pritrūko sėkmės. Mes spaudėme juos visą mačą ir aikštėje atrodėme geriau“.

 

Rungtynėse ne kartą savo komandą gelbėjęs Edvardas Ruskan džiaugėsi, kad dvi išnaudotos progos leido jiems pasiekti norimą rezultatą: „Eilinį kartą turėjome daug progų ir šį kartą išnaudojome dvi iš jų. Turbūt būtų galima sakyti, kad iki mūsų antrojo įvarčio, rungtynės vyko pagal seną scenarijų – mes atakuojame, mes turime daug progų, neįmušame. Žaidėme prieš beveik visas komandas ir galiu pasakyti, kad yra palankios komandos, o kitos mažiau. Su „Gulbinais“ visada buvo kietos rungtynės, bet mums – sėkmingos. Mes truputį gynyboje nesusitvarkėme, bet pagaliau mums sėkmė nusišypsojo.“

 

„Rivona“ 0 – 2 „Carlsberg“

 

„Carlsberg“ komanda šį sezoną demonstruoja stabilų futbolą ir dabar rimtai kėsinasi įsiveržti į lyderių pozicijas turnyrinėje lentelėje. Ketvirtadienį komanda išgyveno vieną įspūdingiausių rungtynių pradžių šiame sezone. Pirmasis teisėjo švilpukas, kamuolį „Rivona priversti išmušti į užribį, „žalieji“ greitai jį išmeta ir žaibiškai kalą pirmą įvartį, kuris, ko gero, buvo vienas įsimintiniausių saugui Vaidui Paužiui. Jo smūgiuotas kamuolys nuo vieno virpsto atsimušė į kitą bei įkrito į vartus.

 

„Rivona“ buvo neabejotinai pasimetusi ir tiesiog dažnai nespėjo paskui varžovus, kurie atodė pilni energijos. Autsaideriams šaltas dušas prasitęsė, kai Kasparas Šimkus po šešių minučių vėl buvo atakos smaigalyje ir atsidūręs prieš vartus kamuolį komfortabliai „įsodino“ į vartų tinklą.

 

Karlsbergiečiai lanksčiai žaidė aikštėje, bet prie jų lankstumo „raudoniesiems“ pavyko prisitaikyti ir tankiomis gynybos pajėgomis neutralizuoti kylančius pavojus. Patys „Rivonos“ žaidėjai vis dažniau surasdavo galimybę kontratakose sprukti į priekį, bet per paskutinius 9 mačus 10 įmuštų įvarčių statistikos jiems pagerinti nepavyko – vartininkui neteko susidurti su rimtu pavojumi prie savų vartų.

 

Po pertraukos „Carlsberg“ pasirinko aikštėje žaisti atsargiai ir tokios sprogstamosios jėgos, kuriame matėme mačo pradžioje, „žaliųjų“ žaidime nebuvo galima įžvelgti. Jiems trūko tikslumo atakos smaigalyje, kur dažnai po perdavimų į baudos aikštelę paskutiniai žaidėjai nepasiekdavo kamuolio. Žinoma, turint dviejų įvarčių pranašumą ir svarbius tris taškus, tokia rungtynių eiga tenkino pirmaujantį klubą.

 

„Rivonai“ antrajame kėlinyje taip pat buvo suteikta daugiau laisvės kūrybingumui ir jie net susikūrė porą progų prie oponentų vartų, tačiau jiems šiose rungtynėse vėl nesišypsoojo fortūna ir savo turėtomis pusprogėmis jie taip pat nepasinaudojo.

 

„Carlsberg“, kuris jau sėkmingai alsuoja lyderiams į nugarą, kapitonas Donatas Kairys po mačo akcentavo, jog mačo įvykiai buvo tokie, kokių jie ir tikėjosi: „Tokia ir buvo taktika – įmušti įvarti ir varžovams atiduoti tolimesnę rungtynių eigą bei laukti savo progos. Esame patenkinti – trys taškai yra trys taškai, nesvarbu 1-0 ar 10-0. Žinoma, galėjome geriau pasirodyti priekyje ir įmušti daugiau, bet esame patenkinti“.

 

Tuo tarpu „Rivonos“ vadovas Stanislav Denkovskij liejo nuoskaudas dėl neišnaudotų progų: „Mes stengėmės laimėti, bet, nežinau, ar mums gynyboje blogai, bet kažkas neišeina. Galėjome įmušti tris įvarčius. Stengsimės laimėti likusias trejas rungtynes“.

 

„Siena“ 2 – 2 „Svajonė“

 

„Sienos“ komanda rungtynes pradėjo užtikrinčiau ir daugiau kontroliavo kamuolį. Pirmą rimtą progą jie sukūrė 21 pirmą minutę, kai galingu smūgiu sudrebino vartų skersinį. Galų gale pastangos priekyje davė savo vaisių, kai „Svajonės“ žaidėjų be priežiūros paliktas Arnas Pocius šaltakraujiškai užbaigė ataką smūgiu iš arti.

 

„Svajonė“ taip pat karts nuo karto rodė ambicijas, tiesa, dažniau tai buvo kontratakose. Po praleisto įvarčio jie nepasimetė ir jau kelis kartus pabandė laimę savo smūgiais, todėl jų atakų nebuvo galima nuvertinti. Vienoje iš jų pastangos atnešė produktyvių vaisių – Aivaras 

 

Grabliauskas vartininko aikštelėje gerai susitvarkė su kamuoliu ir prieš jį likusiam vartų sargui Tomui Pociui teliko stebėti, kaip puolėjo smūgiuotas kamuolys įkrenta  į jo vartus.

 

Nė viena komanda neatsisakė savo ketinimų, bet „Siena“ tiesiog pradėjo tvaną varžovų aikštelės prieigose ir leido į vartus vieną smūgį po kito, o kėlinio gale kone šimtprocentinės progos neišnaudojo „Svajonė“, kai standartinėje padėtyje iš kairiojo krašto kamuolys buvo patiestas kaip ant lekštutės Virginijui Kunickui, bet jis nesugebėjo deramai pataikyti į vartus ir „Sienos“ vartininkas galėjo džiaugtis, jog nebuvo „sušaudytas“ labai sudėtingoje situacijoje.

 

Po pertraukos „Svajonė“ įjungė penktą pavarą ir „Sienos“ gynyba didvyriškai gynėsi. Visgi atsilaikyti pastariesiems nepavyko ir po vieno iš smūgių kamuolys patogiai nukrito prie kairiojo virpsto nieko nedengiamam Aivarui Grabliauskui, kuriam beliko kamuolį pasiųsti jau į tuščius vartus ir įtvirtinti dublį. Tai jau buvo septintasis jo įvartis turnyre.

 

Tačiau šią „Svajonės“ euforiją jau po kelių minučių pakeitė apmaudas ir  pergalingi „Sienos“ žaidėjų šūksmai. Aplaidi klaida leido A.Pociui netoli vartų sureguliuoti savo taikiklį ir puikiai užbaigti atsakomąjį išpuolį įvarčiu.

 

„Sienai“ šis įvartis padėjo įgauti daugiau pasitikėjimo savimi ir to pasekoje, vartininkas Renatas Sužiedelis nemažą antrojo kėlinio dalį sulaukė daugiau darbo – jo pirštinių tvirtumą tikrino iš abiejų atakos kraštų. „Svajonė“ taip pat neatrodė kovojanti tik dėl lygiųjų išlaikymo ir jiems pavyko išlaikyti organizuotą puolimą, kuris dar privertė oponentų vartininką neprarasti budrumo. Mačas baigėsi lygiosiomis 2-2, tačiau šis abipusis puolimas ir nė akimirkai nesumažėjęs tempas neabejotinai papuošė šias rungtynes.

 

Jau šeštą kartą šį sezoną lygiosiomis sužaidusios „Sienos“ gynėjas Vaidas Pocius po įtemptų lygiųjų pripažino, jog komandai tai buvo du prarasti taškai, bet sutiko su tuo, jog su „Svajonės“ puolimo linija buvo tvarkytis sunku: „Pas juos buvo pavojingi įmetimai ir mes po pirmojo kėlinio padarėme išvadas, kad mūsų atsarginis gynėjas atsitraukia ir į dėžutę paima bent vieną jų žaidėją, o puolėją prižiūri centrinis saugas. Visa tai sugriovė mūsų praleistas antras įvartis ir atsidūrėme besivejančių vaidmenyje, tad teko žmones pakelti į aikštės priekį. Tai tikrai buvo sudėtingos rungtynės“.

 

„Tendencijos nutraukti lygiųjų seriją? Tikėjomės, kad sezono gale teks žaisti su silpnesnėmis komandomis, bet šis sezonas yra toks, kad komandos nenuspėjamai atsinaujino ir pasistiprino. Tikrai bus sunku“, – pridėjo jis.

 

Savo ruožtu „Svajonės“ atstovas Darius Momkus kalbėjo, jog pergalės jie labiau nusipelnė nei lygiųjų ir gyrė: „Kadangi jie lentelėje užima aukštesnę vietą, tikėjausi, jog jie aktyviau mus spaus, tačiau ir mes sugebėjome juos užpulti. Manau, kad nusipelnėme kito rezultato. Gale rungtynių turėjome progą, kurios nerealizavome, bet tai yra vis geriau nei pralaimėti. Manau, kad galime konkuruoti su kitomis komandomis, jei ne dėl pirmų vietų turnyrinėje lentelėje, tai bent dėl alaus“.