Taip jau gavosi, kad vakar visos ketverios rungtynės baigėsi mažiausiai trijų įvarčių skirtumu, o pralaimėjusios komandos nesugebėjo įmušti nei vieno įvarčio. Tiesiog kartais taip nutinka. Retai, bet nutinka.

„Vilkai“ – „Skaidiškės“ 0:3

Dviejų pretendentų į titulą dvikova prasidėjo gana atsargiai. Dėl „Vilkų“ viskas aišku. Jie niekada neslėpė, kad jų stipriausia pusė – žaidimas nuo gynybos. „Skaidiškės“, savo ruožtu, labiau pirmo numerio mylėtojai, tačiau rungtynių kaina ir juos vertė žaisti kiek atsargiau. Vis tik matėsi, kad laiko klausimas, kada išryškės „Skaidiškių“ pranašumas. O tiems, kurie laukė – laukti ilgai nereikėjo.

Pirmieji progą po kontratakos sukūrė „Vilkai“. Labai matytas vaizdelis. Priešininkai atsikerta – patys „Vilkai“ pabėga ir smūgiuoja. Liutauras Mažeika buvo arti tikslo, tačiau truputėlį pritrūko. Apskritai kalbant, „Vilkai“, jei ir galėjo įmušti, tai tik po kontratakų. Įpusėjus kėliniui, jie turėjo fantastinę progą, tačiau „Skaidiškių“ vartininkas, kaip ir kitais kartais, garantavo sausus vartus.

„Skaidiškės“, savo ruožtu, savo progas kūrė po perdavimų iš krašto. Dažniausiai tie perdavimai buvo žemi, o jų rezultatas – arba sukeltas pavojus, arba uždirbtas kampinis. Tokių situacijų per pirmą kėlinį buvo bent keturios, o po vienos krito įvartis. Už tą epizodą atsakomybę turėtų prisiimti vartininkas, kuris nesugraibė kamuolio, o pirmas prie jo atsidūrė Jaroslav Dičkovskij, kuriam neprireikė didelių pastangų, kad pasiųstų kamuolį į vartus.

Iki pirmojo kėlinio pabaigos dar buvo likę nemažai laiko, tačiau iki pertraukos aikštėje vyravo chaosas, kuriam pasidavė abi komandos.

Antrasis kėlinys prasidėjo taip, kaip „Vilkai“ nemėgsta – bandymu perimti iniciatyvą ir sužaisti pirmu numeriu.  Bent pirmosios dešimt minučių to daryti sėkmingai neleido. O iškart po to buvo surengta turbo kontrataka, po kurios įvartis tiesiog privalėjo kristi. Tačiau nekrito. Dviese prieš varžovų vartininką atsidūrę „Vilkai“ sugebėjo uždirbti kampinį, o šis nesukėlė net minimalaus pavojaus.

Dabar galime tik pasvarstyti, kaip būtų pasikeitusios rungtynės, tačiau ar verta? To epizodo „Vilkams“ niekas nesugrąžins ir galimybių išlyginti rezultato su „Skaidiškėmis“ nebesuteiks.

Sužaidus šešiolika minučių antrajame kėlinyje dar kartelį sužibėjo „Vilkų“ vartininkas. Tiesa, ir vėl ne iš gerosios pusės. Pirmuoju mėginimu nesugraibęs kamuolio, jis jį pagavo tik už baudos aikštelės linijos. Buvo skirtas baudos smūgis, kuriuo tiesiog fantastiškai pasinaudojo Pavelas Šarynskis.Įspūdingas šūvis į vartų devyniukę, kuris neabejotinai pretenduoja į sezono įvartį.

Tada prasidėjo žaidimas „va bank“. Arba mes, arba mums? Gavosi taip, kad „Vilkai“ ir trečią kartą buvo priversti traukti kamuolį iš tinklo, o tai reiškia, kad kova dėl čempiono titulo tampa dar įdomesnė.

„Skaidiškės“ mėgsta mušti gulinčius (aišku, perkeltine prasme), tad ir šiose rungtynėse bandė dar labiau nuskriausti priešininkų ekipą. Buvo epizodų, kai trūko tikrai nedaug.

„Šiandien viskuo buvome pranašesni, dėl to pelnytai laimėjome. Jie turėjo progų, tačiau žaidimą valdėme mes“, - užtikrintai apie pasibaigusią dvikovą kalbėjo Marius Bukauskas iš „Skaidiškių“

„Nėra ką kalbėti, varžovas buvo geresnis ir jis tą įrodė. Dabar čempiono likimas priklauso nuo „Skaidiškių“. O „Dinerį“ pamirškite. Galės jie džiaugtis, jei liks antri“, - kategorišką išvadą pateikė Mindaugas Broga iš „Vilkų“.

ŽV – WWG 0:4

Galima konstatuoti faktą, kad ŽV rungtynės yra vienos įdomiausių lygoje. Ši komanda, nepriklausomai nuo rezultato, absoliučiai žaidžia savo malonumui. Smagiausia, kad tokiam pasiūlymui visiškai pritarė WWG, kuri irgi nevengė atviro žaidimo.

Galima sakyti, kad galutinį rezultatą nulėmė geresnė WWG gynyba ir vartininkas, tačiau varstant žvilgsnius nuo vienos aikštelės prie kitos, tikrai negalėjai pasakyti, kuri komanda stipresnė. Tiesa, atidžiau varstant žvilgsnius, dar buvo galima pamatyti ir pernelyg daug broko ŽV žaidime. Turbūt, tai buvo pagrindinis dalykas, dėl ko, ši komanda neįmušė nei vieno įvarčio.

„ŽV yra labiausiai nenuspėjama lygos komanda, todėl buvo sunku nuspėti galimą rungtynių eigą. Juk nežinojome, nei kaip jie susirinks, nei kaip jie bus užsivedę, nei kaip jiems seksis“, - apie varžovus kalbėjo Martynas Areška.

WWG rungtynėse pasinaudojo pačia pirma savo galimybe, tačiau kaip ir buvo galima tikėtis ŽV įtakos tai nepadarė jokios. Anaiptol. Ši komanda bandė kurti progas, karts nuo kartos visai neprastas, tačiau pramušti geriausios gynybos ir geriausio vartininko nesugebėjo.

Prasidėjus antrajam kėliniui, buvo aišku, kad antrasis įvartis ne už kalnų. Tiesiog per daug dėmesio skirta ne gynybai, o puolimui. Tokiais atvejais kažkas ištraukia laimingąjį bilietą.

Šiuo atveju, tie laimingieji buvo WWG futbolininkai, kurie po sumaišties varžovų baudos aikštelės prieigose padvigubino skirtumą. Galingu smūgiu į artimąją devyniukę iš maždaug aštuonių metrų pasižymėjo Nerijus Matuzonis.

Vėlesnis vaizdas aikštėje priminė draugiškas rungtynes, nes dėmesio gynybai nebeskyrė nei vieni, nei kiti (WWG atveju tai keista).

„ŽV nenusipelnė pralaimėjimo tokiu dideliu skirtumu“, - konstatavo M.Areška jau žinodamas, kad jo komanda į varžovų vartus sumušė keturis įvartis.

Trečiasis krito vėl kaip iš vadovėlio. Dar kartelį vartų devyniukę patikrino Petras Lingė, kurio smūgį taip pat drąsiai galime kelti į gražiausių rugpjūčio mėnesio topą.

„Esu labai nepatenkintas kaip žaidėme. Vien klaidos. Apie rezultatą turbūt nėra ką net kalbėti“, - po dvikovos sakė Donatas Dudzevičius iš ŽV.

„Dineris“ – PILK 4:0

„Prastai susirinkome. Nežinau, kaip čia bus“, - lyg apsidrausdamas prieš dvikovą kalbėjo „Dinerio“ treneris Gintautas Vaškelis, dar nežinodamas, kad jo komanda rungtynes pradės taip energingai, kaip šį sezoną dar nei karto nepradėjo. Vos per tris minutes „Dineris“ sukūrė tris progas, o trečioji virto įvarčiu.

Ką tai reiškė PILK-ams? Iš vienos pusės – gerą ženklą, nes varžovai kiek sulėtino savo pajėgas; iš kitos pusės – blogą ženklą, nes „Dineriui“ nebereikėjo nervintis, kaip čia pramušus varžovų gynybą.

Žaidimas kai kuriais momentais netgi išsilygino. Aišku, PILKų bandymai – žaisti futbolą neretai baigdavosi tuo, kad varžovai sukurdavo fantastiškiausias progas įvarčiui pasiekti. Tačiau antrąsyk kamuolys į vartų tinklą nekrito ilgai. O kai krito – tai krito tikrai ne tokioje situacijoje, kurią labai jau norėtų prisiminti patys PILKai.

Gynėjas atmetinėjo kamuolį vartininkui, prieš šiam paliečiant kamuolį pastarasis kažkur pašoko, vartininkas normaliai nepataikė į kamuolį, netrukus jį atsidūrė vartų tinkle. Štai taip baigėsi pirmoji rungtynių pusė.

Po pertraukos vaizdas aikštėje nesikeitė. PILK ir toliau rezgė (bent jau bandė regzti) atakas, „Dineris“ ir toliau kūrė progas. Per antrąjį kėlinį jų buvo labai daug, tačiau vienas įvartis ir vėl įmuštas po nesusipratimo savo baudos aikštelėje. „Dineris“ laimi ir kyla į pirmą vietą čempionate.

„Mūsų variklis šiandien buvo Jurijus Mendus, kuris labiausiai prisidėjo prie pirmojo įvarčio. O po to.. paprasčiausiai buvome geresnė komanda“, - konstatavo G.Vaškelis.

„Stengiamės, žaidžiame, bet labai daug darome klaidų. Kaip visada, atsivežame labai daug keistų įvarčių, todėl ir rezultatas toks“, - savo komentaru dalinosi Vygantas Šepetis.

„Oniksas“ – „Barclays“ 7:0

Jei praėjusį kartą „Barclays“ stebino brandžiu žaidimu, tai šįkart – toli gražu ne. „Oniksui“, o tiksliau Jonui Šimoniui užteko vos vienuolikos minučių, kad pasiųstų du kamuolius į varžovų vartus. Ir šioje vietoje buvo galima dėti tašką. Tiesiog buvo nerealu, kad „Barclays“ atloštų du įvarčius. To ir neįvyko.

„Manau, kad su pralaimėjimu susitaikėme po trečiojo įvarčio. Tada pabandėme pasiekti bent garbės įvartį, o gavosi taip, kad patys dar praleidome“, - sakė Tomas Beinoras iš „Barclays“.

„Oniksas“ ir toliau didelėmis pajėgomis atakavo varžovų vartus, žaidėjai už klaidas pyko vieni ant kitų, o įvarčio teko laukti praktiškai iki kėlinio pabaigos.

Įdomu tai, kad įmušę net ir penktą įvartį, „Onikso“ žaidėjai žaidė maksimaliai užsivedę. Atrodė, kad kiekvienas įvartis gelbėja komandą nuo iškritimo. Iš kur? Sunku pasakyti.

„Barclays“ realios progos taip ir nesukūrė, todėl „Onikso“ pergalė viena lengviausių šį sezoną.

„Norėjome neprisidaryti problemų, norėjome nepraleisti ir norėjome nepatirti traumų. Šiandien viskas pavyko gana užtikrintai, todėl nelabai yra ką pasakoti“, - po dvikovos sakė Edvardas Ruskan, kuris po kontakto su priešininku keliolika sekundžių gulėjo ant žaliosios vejos.

 „Viskas gerai“, - apie tą epizodą sakė „Onikso“ vartininkas.