Kai praėjusiais metais „Carlsberg“ rinko vieną pralaimėjimą po kito, buvo sunku patikėti, kad po metų situacija pasikeis taip kardinaliai, jog ši komanda kovos dėl čempiono titulo. Arba dėl medalių. Jei pralaimėjimas „Skaidiškėms“ čempiono titulą praktiškai palaidojo, tai kova dėl antros arba trečios pozicijos vis dar yra pačiame karštume.

„Carlsberg“ – „Skaidiškės“ 0:2

Pastaruoju metu „Skaidiškės“ žaidžia tokį žaidimą, kuriam pasibaigus gali pasakyti, kad už varžovus buvo geresni visa galva. Šiuo atveju taip nebuvo. „Carlsberg“ nuo dvikovos pradžios žaidė taip, lyg jų varžovas būtų iš antros turnyro lentelės pusės. „Carlsberg“ puolė – „Skaidiškės“ gynėsi!

Skirtingai nei daugelis komandų, „Carlsberg“ neužsidarė savo aikštės pusėje, o nusprendė savo žaidimą primesti varžovams. Ir, svarbiausia, jiems tą sekėsi daryti.

Patys skaidiškiečiai atakas rengė dažniausiai kraštais, tačiau didesnio pavojaus sukurti nepavyko. Ir taip visą pirmą kėlinį.

Sunku pasakyti, kas nutiko po pertraukos, tačiau „Skaidiškių“ ekipos žaidėjai tarsi sužvėrėjo. Pirmą šimtaprocentinę progą jie sukūrė pačioje kėlinio pradžioje. „Carlsberg“ gynėjai prisižaidė ir jei ne puikus vartininko žaidimas, būtų traukę kamuolį iš tinklo.

Nuo tos akimirkos žaliųjų žaidimas tapo pragaru. „Skaidiškės“ rengė atakas vieną po kitos. Labai pavojingas atakas. Vis tik be rezultato. Ir tik tada, kai tas pragaras atrodė iškęstas, kai pagaliau „Carlsberg“ žaidėjai vėl galėjo pasimėgauti žaidimu su kamuoliu, jiems atsitiko nelaimė.

Iš gerų 25 metrų Pavelas Šarynskis atliko baudos smūgį, po kurio kamuolys atsitrenkė į kupstelį, pakeitė skriejimo kryptį ir įšoko į vartus.

„Vis tik, reikia pripažinti, kad „Skaidiškės“ laimėjo pelnytai. Aišku, geriau būtumėm praleidę kitoje situacijoje“, - po rungtynių kalbėjo Donatas Kairys.

Rungtynės tapo gerokai kietesnės. Daug kietų pražangų, daug riksmo, daug geltonų kortelių. „Carlsberg“ bandė išlyginti rezultatą, tačiau tie bandymai buvo per skysti, kad būtų pasiektas rezultatas. Be to, tai sudarydavo daug galimybių varžovams kontratakuoti.

Per paskutines 20 minučių „Skaidiškės“ mažiausiai tris kartus galėjo pasižymėti – pasižymėjo vienu. Andrej Ragelevič, likus penkioms minutėms, padvigubino skirtumą ir padėjo tašką. „Skaidiškės“ išlieka pretendentu laimėti čempionatą.

„Viskas mūsų rankose. Į kitus nėra ko žiūrėt“, - sakė Marius Bukauskas.

„Žaibo kirtis“ – „Rivona“ 5:1

„Žaibo kirtis“ šį sezoną priprato prie minties, kad taps komanda, neišnaudojusia daugiausiai progų per visą čempionatą. Tad trumpai vertinant jų rungtynes su „Rivona“, turbūt, būtų žiauriai neteisinga, jei ši komanda būtų nelaimėjusi. Nors 63 rungtynių minutę švieslentėje kuo ryškiausiai dar švietė du vienetai.

Dvikovos pradžioje, kaip ir buvo galima tikėtis, ŽK paėmė iniciatyvą į savo rankas ir nuo pirmųjų minučių laukė savo šanso. Itin aktyvus buvo Gintautas Šteinas. Tačiau ne tik jis. Tarp komandų šioje dvikovoje buvo didžiulis lygių skirtumas.

Kai pagaliau atrodė, kad „Žaibo kirtis“ pralaužė varžovų sieną ir kamuolys atsidūrė vartuose, džiaugsmo buvo nedaug. Dėl nuošalės įvartis liko neįskaitytas. Kiek vėliau dar kartą identiška situacija – kamuolys vartuose, tačiau įvartis neįskaitytas.

Pirmas tikras įvartis buvo įmuštas 31 minutę, kai neapdairiai sužaidusį „Rivonos“ vartininką subombardavo Giedrius Lekandra. Beje, žodis „subombardavo“ visiškai tinkamas ir visoms rungtynėms. Nors statistai šias rungtynes praleido, galima preliminariai primesti, kad ŽK atliko apie 30 smūgių į varžovų vartų plotą.

Tiesa, dar iki tos gausybės smūgių, viena keista ataka atsakė „Rivona“ ir rezultatas tapo 1:1. Tuo metu, „Rivona“ buvo atlikusi du smūgius: pirmuoju viskas baigėsi susidūrimu su vartininku, anruoju – išlyginamuoju įvarčiu.

Sužaidus valandą vis dar 1:1. Ir toje situacijoje verti pagarbos ŽK futbolininkai, kad nepuolė į paniką, o ieškovojo savo šansų toliau. Ir rado. Ne vieną. 64, 65 ir 66 minutėmis kritę įvarčiai leido įgyti puikią persvarą 4:1. Besibaigiant dvikovai, savo trečiąjį įvartį pelnė G.Šteinas ir ramiai užbaigė rungtynes.

„Net ir šiame itin nesėkmingame sezone neabejojome, kad įmušėme. Tiesiog turėjome išlaukti“, - po dvikovos sakė Laimis Misiūnas.

ŽV – „Siena“ 0:1

Žvilgtelėję į tai, kiek atvyko ŽV žaidėjų, susirinkusi publika lyg ir sutartinai sakė, jog „Siena“ turi daugiau šansų. Taip, jie buvo teisūs, tačiau stebėję rungtynes, nebūtinai sutiktų su ta nuostata, kad ŽV nusipelnė pralaimėjimo.

„Sienos“ sudėty šįsyk buvo net 8 keitimai.

„Džiugu, kad renkamės, bet ne visi gavo pažaisti tiek, kiek norėjo“, - kitą gero susirinkimo blogybę atskleidė Gediminas Grigonis.

ŽV rungtynes pradėjo drąsiai ir užtikrintai. Toks jausmas, kad būtent ši ekipa ant suolo turėjo krūvą ekipos draugų. Tiesą sakant, tas žaidimas buvo visai malonus akiai.

O „Siena“ vargo. Vargo ir mistiniu būdu išvargo įvartį. Pabėgo dviese į kontrataką, uždelsė, bet vis tiek įmušė.

„Jei negalime įmušti normalių įvarčių, tinka ir tokie“, - komandos draugams nuo suolo ironiškai replikavo „Sienos“ atsarginiai.

Tada ekipos apsikeitė baudos smūgiais. ŽV – smūgiavo standartiškai netiksliai, „Siena“ pabandė įžaisti kamuolį gana originaliai, tačiau be rezultato.

Likus žaisti trylikai minučių, Artūras Kilikevičius už pavojingos atakos nutraukimą buvo nubaustas antra geltona kortele bei pašalintas iš aikštės. Beje, pirma geltona kortelė pirmajame kėlinyje buvo parodyta už analogišką nusižengimą.

Ta kortelė nieko nepakeitė. Nors „Siena“ ir daugiau dėmesio pradėjo skirti gynybai, tačiau to, tiesą sakant, nelabai net reikėjo.

„Šiandien žaidimas visai neblogas. „Siena“ nieko nenuveikė, tad kiek apmaudu, jog paleidome rungtynes. Šiandien daugiau teigiamų dalykų nei neigiamų“, - konstatavo Donatas Dudzevičius.

„Svajonė“ – „Gulbinai“ 1:3.

Susitiko dvi bėgikų komandos. Jei „Gulbinams“ toks apibūdinimas kaip ir normalus, tai „Svajonei“, kuri tikrai nėra jauniausia lygos komanda toks žaidimas yra velniškai rizikingas.

Tiems, kas stebėjo pirmojo kėlinio pirmą pusę, turbūt, galvoja, kad įrašant rezultatą, padaryta klaida. „Svajonė“ tą pirmą kėlinį buvo ryškiai geresnė komanda. Ir tai, kad įmušė tik vieną įvartį – jų pačių kaltė.

Tiesa, tas įmuštas įvartis atrodo, kad suteikė komandai sparnus ir po jo „Svajonė“ pradėjo dar drąsiai atakuoti. Atakavo, atakavo, kol nekrito įvartis.. į jų pačių vartus. Po gražios atakos, iš kairiojo krašto buvo paduotas kamuolys, o ten Algirdas Plikusas „kalė“ stipriai ir rezultatyviai.

„Ramiau, turėsime dar tų progų“, - buvo galima girdėti „Gulbinų“ stovykloje. Ir, iš tikro, jų buvo. tarsi geometrinės progresijos linija gerėjo „Gulbinų“ žaidimas, o „Svajonės“ ekipoje atsirado nuovargio fonas.

Po pertraukos „Svajonė“ nei žaidimu, o labai greitai ir rezultatu neprilygo savo varžovams. Artūras Simakovas ir Algirdas Pranckūnas pelnė po  įvartį ir tai garantavo komandai dar tris taškus.