Praėjusį kartą “Vilkus” nurašiau kiek per anksti, nes teorinių šansų iki ketvirtadienio vakaro jie dar turėjo. Tačiau ketvirtadienį nei patys “Vilkai” laimėjo, nei “Skaidiškės” pralaimėjo. O tai reiškia, kad ateinantį ketvirtadienį (geriau turbūt net filmų scenarijaus autoriai nesugalvotų) “Dineris” ir “Skaidiškės” tiesioginėje akistatoje kovos dėl pirmosios vietos.

Kalbant dar daugiau apie jau prabėgusį ketvirtadienį, tai šią dieną norėčiau skirti vartininkams. Net keturių ekipų vartų sargai prasileido “kliurką”, o jų komandos nelaimėjo arba trimis atvejais – pralaimėjo.

“Skaidiškės” – “Žaibo kirtis” 1:0.

Pradėkime nuo to, kad “Žaibo kirčiui” šios rungtynės nieko nelėmė ir noras laimėti prieš “Skaidiškes” buvo tik principo reikalas. Ši priežastis, nors patys ŽK ir nepripažįsta, lėmė tai, kad dvikova buvo pakankamai rami ir nei iš tolo nepriminė šių ekipų susitikimo finale, kuris buvo dar ne taip seniai.

“Skaidiškėms” plėšytis taip pat nebuvo tikslo, nes pralaimėjimas jiems būtų atėmęs galimybę kovoti dėl aukso, o lygiosios ar pergalė esmės nekeitė.

Vis tik, pirmajame kėlinyje aktyvesni buvo skaidiškiečiai. Didelės persvaros jie neturėjo, tačiau vienokiu ar kitokiu būdu sugebėdavo rasti prieigą prie varžovų vartų bei vieną po kito atlikti smūgius.

“Žaibo kirtis” žaidėjo tradicinį šio sezono futbolą, kurio esmė, kad lyg ir kažkas gaunasi, bet nelabai. Šiuo atveju, palaikyti kamuolį gavosi, tačiau priartėti prie “Skaidiškių” vartų – ne.

Skaidiškiečių pirmi sukelti pavojai buvo po tolimų smūgių. Iš pradžių – pro šalį, vėliau į virpstą, dar vėliau tik fortūna išgelbėjo ŽK.

Antrasis kėlinys kaip tik prasidėjo “Žaibo kirčio” geru, bet nerealizuotu momentu bei perimta iniciatyva. Tuo metu jau susirinkę į būsimas rungtynes “Vilkai” trynė rankomis iki to momento, kai po kampinio Marius Bukauskas labai stipriu smūgiu sudrebino vartų skersinį.

Nuo to momento viskas po truputį stojo į pirmojo kėlinio vėžes. Beje, netrukus suklydo ŽK vartininkas neapdairiai palikęs vartus. Visa laimė jam, kad jį pasaugojo komandos draugai.

Įvartis nebuvo įmuštas, tačiau buvo ženklas, kad vartininkas yra pažeidžiamas.

“Negaliu sakyti, kad tik jų vartininkui buvo sunku. Aikštės kokybė tokia, kad labai atsargūs turi būti visi vartininkai”, - po rungtynių kalbėjo “Skaidiškių” vadovas Marius Bukauskas.

Vienintelis rungtynių įvartis krito 76 minutę, kai minėtas vartininkas gaudė kamuolį ir nuleido jį tiesiai prieš varžovą Jaroslavą Dičkovskį, kuris nieko netrukdomas pelnė pergalingą įvartį.

“Manau, kad žaidėme neblogai, tik tas epizodas neleido džiaugtis sėkminga baigtimi. Liko vienos rungtynės su komanda, kurią įveikti labai norime. Be to, visada norisi sezoną užbaigti skambiu akordu. Tą ir pasistengsime padaryti. Norime įrodyti, kad esame viena geriausių lygos komandų, nepaisant to, kad šis sezonas mums nesusiklostė”, - kalbėjo traumos padarinius vis dar jaučiantis Laimis Misiūnas iš “Žaibo kirčio”.

“Gulbinai” – ŽV 2:1.

“Gulbinai” norėjo kuo greičiau pradėti ir kuo greičiau užbaigti rungtynes, nes kai kurie šios ekipos atstovai skubėjo į vestuves. Nepavyko išsiaiškinti kieno, tačiau tai ne taip svarbu. Reikalas bet kokiu atveju labai svarbus.

ŽV, savo ruožtu, norėjo kuo vėliau pradėti rungtynes, nes 17:45 val. – tuo metu, kai turėjo prasidėti rungtynės – jų buvo mažiau nei vienu metu gali būti aikštėje.

Turbūt, tas ŽV žaidėjų vėlavimas buvo lemiamas veiksnys, kalbant apie šių rungtynių baigtį. Per pirmąsias šimtą sekundžių “Gulbinai” atliko du smūgius, iš kurių antrasis baigėsi įvarčiu.

“Noriu atsiprašyti komandos už tą įvartį. Sunku žaisti, kai negali pasitikėti vartininku”, - savikritikos sau negailėjo ŽV vartus gynęs Aurimas Maldūnas.

Tačiau viskas stojo į savo vietas.  ŽV atskubėjo dar keli žaidėjai, o tai reiškė, kad abi komandos žaidė vienodais pajėgumais. ŽV prireikė labai nedaug laiko, kad iniciatyvą perimtų į savo rankas ir kojas.

Įpusėjus kėliniui, Rolandas Jurkevičius išlygino rezultatą, o ŽV ir toliau nestabdė. Jie buvo truputėlį geresnė komanda aikštėje, karts nuo karto leisdavusi priešininkams suregzti kontrataką.

Toks pat buvo ir žaidimas po pertraukos. ŽV valdo aikštės vidurį, “Gulbinai” kontratakuoja. Po vienos kontratakų, likus žaisti penkiolikai minučių, mušamas pergalingas įvartis. 2:1 “Gulbinai” vestuves pasitiko geros nuotaikos.

“Gal kažkiek ir pasisekė. Kol jų buvo mažiau, sugebėjome išsiveržti į priekį, o antrajame kėlinyje pelnyti ir pergalingą įvartį. Smagu”, - apie dvikovą kalbėjo Algirdas Pranckūnas iš “Gulbinų”.

“Vilkai” – “Siena” 1:1

“Vilkai” jau žinojo, kad sezono nugalėtojais netaps, tačiau puikiai žinojo, kad pralaimėtos rungtynės jiems sumažins galimybes kovoti dėl prizinės vietos. “Siena”, savo ruožtu, dar turėjo galimybę kabintis dėl trečiosios vietos ir rungtynių pradžioje noras dėl jos kautis buvo absoliučiai pastebimas.

“Vilkai”, kaip jiems įprasta, savo galimybių ieškojo po kontratakų. Jų greitas perėjimas iš savo aikštės į priešininkų kartais sukeldavo problemų. Tiesa, ne tokių didelių, kad dėl jų tektų traukti kamuolį iš vartų tinklo.

“Sienos” komandoje tiesiog žibėjo Teodoras Žukas, kurio pilna buvo visur. Iš pradžių dešinėje, vėliau kairėje, visų rungtynių metu nevengdavęs sugrįžti į gynybą. Neabejotinas rungtynių MVP.

Pirmasis įvartis buvo įmuštas pirmajam kėliniui artėjant į pabaigą. Dar vienas kuriozinis įvartis, kurių tą vakarą netrūko. Kamuolys buvo įmestas iš už šoninės linijos, kažkoks chaosėlis ir Mindaugas Broga nugara sugebėjo įmušti pirmą įvartį.

“Prisiimu kaltę dėl įvarčio. Neturėjom vartininko, tad teko man imtis šios pareigos. Ačiū komandai, kad išlygino rezultatą”, - po dvikovos kalbėjo Gediminas Grigonis iš “Sienos”.

Po įvarčio atrodė, kad komandos ramiai sulauks pirmojo kėlinio pabaigą skelbiančio švilpuko, tačiau sulaukė švilpuko ir.. raudonos kortelės. Už nesportinį elgesį (smūgį alkūne) iš aikštės buvo pašalintas Žilvinas Tumosa.

Keista, tačiau ne pirmą kartą toks teisėjo sprendimas davė atvirkštinį efektą. “Sienos” atakų skaičius gerokai sumažėjo, o “Vilkų” žaidimas gynyboje nei kiek nesuprastėjo. Tiesą sakant, stebint vaizdą aikštėje net nebuvo įmanoma įtarti, kad kažkurios komandos žaidėjų yra mažiau nei kitos.

Viskas atrodė, kad taip ir baigsis, tačiau paskutinę minutę “Siena” išsaugojo savo lygiųjų karalių titulą. Kęstas Maželis puikiu smūgiu išlygino rezultatą, o situacija dėkingiausia tapo.. WWG.

“Noriu padėkoti tiems komandos draugams, kurie neatvyko. Manau, kad tai buvo pagrindinė priežastis, dėl ko neišsaugojome teigiamo rezultato. Tiesiog nebeužteko jėgų”, - dėstė įvarčio autorius M.Broga.

“Carlsberg” – WWG 0:1

“Carlsberg” ekipai turėjo būti velniškai nesmagu. Antros rungtynės iš eilės pralaimėtos po šiurkščios vartininko klaidos. Nesugraibė kamuolio Josifas Valentinovičius ir po akimirkos kamuolys atsidūrė šios komandos vartų tinkle. Šis įvartis buvo pirmas ir paskutinis dvikovoje, kuri “Carlsberg” ekipą nuskandino ant penktojo laiptelio.

“Nelabai norisi lyginti šių rungtynių ir rungtynių su “Skaidiškėmis”. Tada mes tik atsimušinėjome, o šiandien žaidėme futbolą. Viskas lyg ir neblogai gavosi, tačiau neatsiranda žmogaus, kuris galėtų įmušti įvartį”, - po dvikovos konstatavo Donatas Kairys iš “Carlsberg”.

Dar prieš šios dvikovos pradžią WWG vadas Martynas Arėška spėjo pasiskųsti, kad nesusirinks jo komanda, todėl bronza bus atiduota be kovos. Tačiau Martyną mes žinom. Dažnai jis mėgsta apsidrausti panašiais būdais ir po to “šast” ir padaryti kitaip, nei sakė.

Jo komandos pagrindinis variklis yra Vasilijus Novičkovas – tai tas žaidėjas, dėl kurio dalyvavimo/ nedalyvavimo prieš sezoną buvo spręsta atskirai. Gal skamba nuvalkiotai, tačiau jis yra pusė komandos.

Nepaisant Vasios pastangų, “Carlsberg” dvikovą pradėjo labai energingai. Tai suprantama. Jie matė, kiek žaidėjų atsargoje turi varžovai, tad pabandė liaudiškai tariant, padusinti.

Vis tik, WWG nesidusino. Jie žaidė savo žaidimą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, garantavo jiems pergalę.

“Labai gera nuotaika. Ir “Vilkai” sužaidė taip, kaip mums reikėjo, ir patys sugebėjome laimėti prieš komandą, kurioje žaidžia daug mūsų draugų. Dabar galime gerti alų, viskį ar dar kažką. Mes to nusipelnėme”, - džiugios nuotaikos neslėpė M.Arėška.