Nors ketvirtadienis mūsų šalyje pasitaikė nešaltas, tačiau VFL bendruomenė susidūrė su kita problema – kiauru dangumi, kuris ant kiekvieno žaidusio numetė ne po vieną litrą vandens. Kitaip tariant, lijo be perstojo, o tai darė nemažą įtaką žaidimui.

„Rivona“ – „Oniksas“ 3:6.

Kartais futbolas būna uždaras, kartais atviras, o kartais (nors ir labai retai) toks, kokį žaidė „Rivona“ ir „Oniksas“. Rungtynės, kurios lengvai patirštinus spalvas, galėjo baigtis 18:17.

Rimtai. Šioje dvikovoje kiekviena ataka galėjo baigtis įvarčiu. Oro sąlygos vartininkus vertė klysti kartais paprastose situacijose, o sužaidus vos 9 minutes, rezultatas jau buvo 2:1!

„Rivona“ turėjo vieną didelę problemą – ši ekipa niekaip nesugebėjo apsiginti nuo varžovų skersų perdavimų į baudos aikštelę. Po tų perdavimų krito bent trys įvarčiai į šios komandos vartus.

Įdomiausia, kad nepaisant klaidų, „Rivonos“ futbolininkai labai daug dėmesio skyrė atakai. „Jeigu mirti – tai mirti su šypsena“ – iš šono atrodė, kad tokiu devizo šias rungtynes pasitiko “Rivona”.

„Varžovas leido žaisti, leido atakuoti. Įmušėme daug, bet vartininkas leido palaikyti intrigą – dėl to toks rezultatas. Šiandien tokios rungtynės, kad rezultatas galėjo būti bet koks – galėjo būti lygiosios, galėjome laimėti 8:0. Linksmos rungtynės.

Pora metų žaidėme nuo gynybos, o dabar antri metai labiau pripratome žaisti nuo puolimo. Gavosi taip, jog mes žaidėme savo žaidimą, o varžovas, turbūt, nusprendė, kad irgi gali žaisti puolime.

Kamuolys buvo slidus ir žolė ne tokia, kokia buvo ankstesniais kartais.  Dėl to ir sakau, kad rezultatas galėjo būti bet koks. Gerai, kad šiandien laimėjome mes“, - po rungtynių kalbėjo “Onikso” vartininkas Edvardas Ruskan.

„Siena“ – „Gulbinai“ 1:1

Jeigu reiktų šią dvikovą reziumuoti trimis žodžiais, tai labai užtikrintai būtų galima pasakyti: „Šiurkščiausios dienos rungtynės“.

Šioje dvikovoje vėlgi galime prisiminti lietų, kuris neleido demonstruoti žaidimo, kurį komandos norėtų demonstruoti.

Tokiais atvejais reikia kažko imtis. Tai tas „kažko“ buvo kieta kova, kartais peraugusi į nelabai gražią ir nelabai korektišką. Prasidėjo susistūmdymai, o kai pūlinys sprogo – Artūras Simakovas buvo pašalintas iš aikštės.

Kalbant apie patį žaidimą, tai „Siena“ turėjo iniciatyvą, tačiau.. sugebėjo praleisti įvartį. Kaip tokiais atvejais sakoma: „Iš niekur“.

Vėliau „Siena“ bandė atsigriebti. Antrojo kėlinio viduryje tai pavyko. O paskutinės 20 minučių sukėlė labai daug aistrų, buvo daug pražangų, tačiau tikslių smūgių į vartus nepasitaikė.

„Rezultatas dėsningas, nes „Gulbinai“ tikrai ne ta komanda, prieš kurią būtų galima žaisti atsipalaidavus. Jie visada bėga. Tikrai daug bėga. Bet mes jų bėgimui buvome nusiteikę.

Praleidome netikėtą įvartį. Nepasidengėme centre ir to rezultatas – turėjome juos vytis.

Ačiū Dievui, kad mums belipant į medį, jie gavo raudoną kortelę – tada pas mus priekyje atsivėrė galimybės.

Grubumą lėmė aistra žaidimui. Visi buvo užsivedę, visi norėjo laimėti. Manau, kad prie grubesnio žaidimo labiausiai prisidėjo ta raudona kortelė, nes jie aikštėje turėjo kiekybinį deficitą, mes pradėjome agresyviau žaisti. Tai po kiekvieno prarasto kamuolio, mes dėjome visas pastangas, kad atsikovotumėm, o jie gynėsi irgi kietai, nes žinojo, kad mes turime pranašumą“, - po rungtynių kalbėjo Vaidas Pocius.

„Carlsberg“ – PILK 2:0

Su PILK-ais situacija yra liūdnoka. Komanda, kuri praėjusiais metais mušė rekordus teigiama prasme, šiemet deda visas pastangas, kad būtų įvardinta didžiausią nuopolį padariusia komanda.

O nesėkmę lėmė pati rungtynių pradžia, kai sužaidus vos 9 minutes PILKai iš savo baudos aikštelės nesugebėjo išmušti kamuolio. „Carlsberg“ tuo pasinaudojo ir išsiveržė į priekį.

Po įvarčio nei viena, nei kita komanda nedemonstravo didelio noro žaisti. Ir progų buvo sukurta labai mažai.

Visi taškai ant „i“ buvo sudėlioti antrojo kėlinio pabaigoje, kai krito kurioziškiausias sezono įvartis. Paprasčiausiai, vartininkas lygioje vietoje nepataikė į kamuolį ir pastarasis atsidūrė vartų tinkle.

Dėsningas rezultatas, dėsninga baigtis.

„Labai smagu žaisti anglišku oru, gaivina, bet kalbant apie techninius elementus, tai juos sunkiau išpildyti, sunkiau išeiti į ataką, nes reikia labai tikslių perdavimų“, - apie rungtynes sakė Donatas Kairys iš „Carlsberg“.

„Dineris“ – „Svajonė“ 3:2

Norintys intrigos turnyro lentelėje, svajojo apie tai, kad „Dineris“ prarastų taškus. Tiesą sakant, iki to trūko ne tiek ir daug. Jau ne pirmą kartą šiame sezone „Dineris“ išsikapsto pačioje rungtynių pabaigoje. Taip buvo ir šį kartą.

Ieškant priežasčių, kodėl taip atsitiko, visų pirma pirštu reikia durti į „Svajonės“ spragą vartuose. Neatvykęs komandos vartininkas pridarė kaip reikiant reikalų savo draugams. Dar blogiau, kad jis buvo ne vienintelis neatvykęs. Iš viso, „Svajonė“ turėjo tik du keitimus.

Gali būti, kad „Dineriui“ tai padarė meškos paslaugą, nes pirmajame kėlinyje ši komanda, kaip jai, žaidė silpnokai. O ir progų įvarčiui beveik nebuvo.

Antrajame kėlinyje pramušė. Abi komandos keitėsi įvarčiais, kol galiausiai rezultatas tapo 3:2. O pagal visą futbolo logiką likus dviem minutėms iki pabaigos turėjo tapti 3:3. Tačiau toje situacijoje „Svajonei“ labai nepasisekė.

„Pergalę lėmė kovingumas.  Ypač antrajame kėlinyje. Didelę įtaką žaidimui darė oro sąlygos, nes futbolininkai slydo lygioje vietoje. Džiaugiuosi, kad pavyko“, - sakė Gintautas Vaškelis.