Vasaros futbolo lygoje sužaistos dar ketverios rungtynės, kuriose nepasižymėjo tik viena komanda. Iš viso pelnyta 18 įvarčių (vidutiniškai po 4,5), o tai yra pakartotas rezultatyviausios dienos rekordas, parodytos 2 raudonos kortelės, pirmąją nesėkmę patyrė “Vilkai”.

https://www.youtube.com/watch?v=k-YhDN9MHDM

Siena – Rivona 1:2

Nors atrodė, kad dienos rungtynės bus “Dineris” – “Vilkai” arba bent jau “Gulbinai” – WWG, tačiau daugiausiai dėmesio šiame aprašyme bus skirta “Sienos” – “Rivonos” rungtynėms. Dėl kelių priežasčių.

Visų pirma, tai yra pirma “Rivonos” pergalė (gražioji priežastis) ir visų antra – kilęs konfliktas, kuris nepuošia nei lygos, nei juo labiau komandų. Pradedant nuo to, tai pažymėsime, kad lyga to ramiai nepaliks ir kaltininkai bus nubausti.

Neabejoju, kad daug kam įdomu, kas ten nutiko. Teisėjas visų rungtynių metu leido žaisti kietai. Kai kada turbūt net per kietai. O tokiais atvejais kartais taip atsitinka, kad žaidėjai neatlaiko. Šįsyk tas atvejis nutiko 79 minutę.

Teodoras Žukas kaip su dalgiu “nušienavo” Arnoldą Švaikovskį, o pastarasis už šią niekšybę nedovanojo. Netrukus į konfliktą įsijungė bei karatisto sugebėjimus pademonstravo Davitas Gabrielyanas. Pastarajam raudona kortelė nebuvo parodyta, tačiau VFL valdyba, nepaisant to, futbolininką baus.

O dabar apie pačias rungtynes. “Siena” ne pirmus metus turi tokią keistą savybę. Prieš stipresnes komandas renka taškus, o po to paslysta lygioje vietoje.

Taip ir šįsyk. Komanda pirmajame kėlinyje nusprendė pastovėti ir už tai buvo nubausta dviem įvarčiais. Pirmu atveju, kai gynėjas nepataiko į kamuolį, o už jo buvęs puolėjas gauna saldainį ir jį išvynioja; antru atveju, kai nepasistatai sienelės ir baudos smūgiu gauni antrą įvartį.

Po pertraukos vaizdas pasikeitė. Kaip “Siena” pirmajame kėlinyje nežaidė, taip gerai žaidė antrajame. Ir progų sukūrė tokių gerų, kad kartais rodėsi, jog kamuoliui tiesiog neįmanoma neįkristi į vartus. O išskyrus vieną atvejį – nekrito.

Arnas Pocius gražiu smūgiu 65 minutę pasiuntė kamuolį į tolimąjį vartų kampą ir “Sienos” puolimas tapo dar galingesnis, o “Rivona” tik atsimušinėjo.

Tačiau atsilaikė ir iškovojo pirmąją sezono pergalę.

Dineris – Vilkai 5:1

“Nepralaimintys “Vilkai” ar vis tik pralaimintys?”, - ironijos po pergalingai pasibaigusių rungtynių negailėjo “Dineriui” vadovavęs Mindaugas Ubartas. Šįsyk nebuvo Gintauto Vaškelio, o M.Ubartas tiesiog apeliavo į paskutinio teksto pavadinimą, kuriame kaip tik ir puikavosi užrašas “Nepralaimintys Vilkai”.

Šios rungtynės, galima sakyti, truko vieną kėlinį ir 24 antrojo kėlinio sekundes. Tuomet “Dineris” įmušė savo antrąjį įvartį ir “Vilkai” paprasčiausiai nebeatsigavo.

“Neatėjo turbūt penki mūsų pagrindo žaidėjai. O likę tiesiog pavargo”, - konstatavo Mindaugas Broga.

Pirmasis kėlinys “Vilkams” nebuvo toks beviltiškas, tačiau “Dinerio” jėga vis tik jautėsi. Galingai susirinkę į rungtynes jie stipriai rotavo savo žaidėjus, taip išlaikydami didžiulę puolamąją jėgą.

Vienintelė žiežirba “Vilkų” žaidime atsirado sužaidus pusvalandį. Tuomet jie išlygino rezultatą, o tai natūraliai didino intrigą.

Apie antrąją rungtynių pusę nelabai ir yra ką rašyti, nes viena komanda atakavo, kita gynėsi. Viena komanda mušė vieną po kito įvarčius, kita traukė kamuolį iš tinklo.

Antrajame kėlinyje kilo tik vienas klausimas. Ir jis tikrai neskambėjo “Kas laimės?”.

Oniksas – ŽV 6:1

“Oniksas” neabejotinai buvo geresnis, tačiau ŽV tokio sutriuškinimo nenusipelnė. Kita vertus, pats “Oniksas” turi savų argumentų, kad pasinaudojo, toli gražu, ne visomis progomis.

Pirmojo įvarčio teko laukti gana ilgai. Ir šioje dvikovoje posakis “Įvartis brendo” buvo galimas vartoti gana ilgą laiką.

“Kai neišnaudojome trečios progos, atsiminiau praėjusių metų rungtynes. Tada mes jas pralaimėjome”, - rungtynių pradžią komentavo “Onikso” vartininkas Edvardas Ruskan.

Vis tik, ketvirtuoju (čia jau pagal “Onikso” skaičiavimo sistemą) mėginimu kamuolys atsidūrė vartų tinkle. Robertui Lipnevič sutrukdyti niekas nesugebėjo.

Antrajame kėlinyje įvarčiai krito vienas po kito. Iš pradžių darkart “Oniksas”, po to ŽV, tada dar du kartus “Oniksas”. Per 16 minučių sukrito net keturi įvarčiai, o tada jau savotiškas atsipalaidavimas. Vieni žinojo, kad laimės. Kiti, kad pralaimės.

“Nepaisant tokios nesėkmės, sakyčiau, kad sužaidėme geriausias rungtynes”, - savo poziciją išsakė Donatas Dudzevičius iš ŽV.

Gulbinai – WWG 2:0

“Gulbinai” šį sezoną per ketverias rungtynes dar nepraleido nei vieno įvarčio ir be jokios abejonės demonstruoja geriausią gynybą tarp visų keturiolikos lygos komandų.

“Mes tik gerai ginamės, bet ir puolame neblogai”, - į klausimą, apie tokios gynybos paslaptį, atsakė Jonas Garšva.

Šios rungtynės buvo pakankamai atsargios. Verta pažymėti net ne iš WWG, o iš “Gulbinų” pusės!Tikra tiesa. Ta komanda, kuri daugelį metų buvo vadinama “autobusų statytoja” nuo pat pradžių ieškojo galimybės įmušti. Kažkokių superprogų nebuvo, tačiau žaidimą aikštės viduryje valdė.

O futbolas toks žaidimas, kad įvarčius muša nebūtinai tie, kurie tuo metu geresni aikštėje. Ypač, kai tas gerumas yra labai minimalus.

Įpusėjus kėliniui, Karolis Eidukonis smogė skaudžiai. Taip skaudžiai, kad WWG iš esmės neturėjo priešnuodžių kuo atsakyti.

Po pertraukos žaidimas nesikeitė, o ir įvartis buvo įmuštas dar vienas. Į tos pačios komandos vartus.

“Gulbinai” lyderiai. Lieka atsakyti į klausimą: “Kiek ilgam?”