Prieš “Onikso” ir “Vilkų” rungtynes buvo susidėliojusi įdomi situacija – vis dar veikiantis čempionas “Oniksas” šių metų keliu einantis be pergalių ir pernelyg gero žaidimo nedemonstruojanti, tačiau viską laiminti “Vilkų” ekipa. Rungtynės parodė, kad nurašyti čempinous dar gerokai per anksti.

Oniksas – Vilkai 1:0

Čempionams “mirk – gyvenk” rungtynės, kuriose arba išsikapstai, pakeli psichologinę kartelę aukščiau, arba susitaikai su mintimi, jog šiemet geriausias įmanomas rezultatas – išlikimo taurė.

Pačios rungtynės irgi įdomios – “Oniksas” buvo įdomesnė komanda aikštėje, tačiau aštresnius momentus kūrė “Vilkai”. Niekas nežino, kaip būtų susiklosčiusios rungtynės, jei dvikovos pradžioje “Vilkai” būtų pasinaudoję savo proga. Tuomet būtų reikėję tik apsiginti, o “Vilkai” tą daryti moka visai neprastai.

“Oniksas” valdė aikštės vidurį, tačiau pavojingoje trečioje zonoje kamuolys dažniausiai nenuskriedavo. Vis tik, į rungtynes atkeliavo 59 – oji minutė, kai Arminas Lapinskas realizavo progą ir tuomet turėjo atsitikti kažkas baisaus, kad “Oniksas” nelaimėtų rungtynių.

Viena vertus, “Vilkai” nelabai tikėjo, kad įmanoma kažką išpešti, kita vertus – čempionai užuodė pergalės skonį ir nutarė visais įmanomais būdais kabintis dėl tos pergalės.

“Vadinkim, kad tai buvo neišvengiama. Mes dar tik ieškome savo žaidimo ir trys iškovotos pergalės ir taip yra puikus rezultatas”, - po rungtynių kalbėjo Tomas Butkus.

“Dėl traumų buvo kilusi grėsmė, kad nesurinksime reikiamo žaidėjų skaičiaus. Dėl to noriu padėkoti visiems, kurie atvyko ir padėjo laimėti šias labai svarbias mūsų komandai rungtynes”, - sakė Edvardas Ruskan.

Carlsberg nealkoholinis – Siena 3:2

Po tokių rungtynių dažnai sakoma, kad futbolas būna neteisingas. Visiška tiesa, CRNL vis dar gauna dividentus už praėjusių metų nesėkmes, o “Siena” gali pasidžiaugti tuo, kad nors rezultatas to ir neparodo, už varžovus žaidė kur kas geriau.

Pirmasis sėkmės pliūpsnis žaliai baltus pasitiko 7 minutę, kai Mantas Skipitis įmušė nesuvokiamą įvartį. Kai jau atrodė, kad smūgis visiškai nepavykęs, kamuolys kažkokiu būdu nuo žolės atšoko kaip nuo betono ir įskrido į viršutinį vartų kampą.

Būna, kad tokie įvarčiai išbalansuoja komandas, bet šiuo atveju nenutiko nieko panašaus. “Siena”, žaidė kaip žaidusi, ieškojo savo galimybių ir.. prisiieškojo. Dar sykį CRNL atsidūrė prie varžovų vartų ir dar sykį kamuolys atsidūrė tinkle. 2:0.

Įdomiausia, kad ir toks nokdaunas neišmušė “Sienos” iš vėžių. Dar pirmajame kėlinyje komanda skirtumą sušvelnino, po pertraukos iš baudinio rezultatą išlygino ir pradėjo visišką varžovų vartų apgultį.

Publika neabejojo, kad “Siena” pramuš. Tiesiog žaidybinė persvara tuo metu buvo nesuvokiamai didelė. Kitas dalykas tokiais atvejais – reikia nepamiršti savo vartų saugumo. “Siena” pamiršo ir už tai buvo nubausta.

Skaidiškės” – PILK 4:0.

Jokios intrigos ir jokio pasipriešinimo. Jei prieš savaitę “Skaidiškės” nepramušė ŽV, o PILK nepralaimėjo “Sienai”, tai šįsyk viskas išsisprendė labai greitai. Per pirmojo kėlinio pirmąją pusę skaidiškiečiai ne tik įmušė įvartį, tačiau įmušė dar vieną, kuris buvo neįskaitytas dėl nuošalės bei sukūrė dar vieną super progą, kuri liko neišnaudota.

“Manau, kad žaidimą labai pakeitė greitas įvartis. Tada turėjome daugiau erdvių, žaidėme laisviau ir pelnytai nugalėjome”, - po dvikovos sakė Marius Bukauskas.

“Nežinau, kiek žaidimą pakeitė tas pirmas įvartis. Tai yra stipriausia komanda, su kuria žaidėme šiemet ir, manau, kad anksčiau ar vėliau vis tiek jie būtų įmušę”, - varžovus gyrė Vygantas Šepetis iš PILK.

Žaidimas ir toliau vyko į vienus vartus. Kartais “Skaidiškės” neišnaudodavo tiesiog protu nesuvokiamų progų, kartais PILK-us gelbėjo vartininkas. Kitaip tariant, skirtumas galėjo būti ir didesnis.

Tiesa, po trečiojo įmušto įvarčio “Skaidiškės” kiek atsipalaidavo ir tada savaisiais šansais galėjo pasinaudoti PILK. Jų nebuvo daug, tačiau bent jau garbės įvarčio ši komanda nusipelnė. Ne šį kartą.

Dineris – ŽV 3:0

Antrą kartą iš eilės “Dinerio” atsarginių suolas buvo ilgesnis nei sudėtis aikštėje, todėl dar neprasidėjus rungtynėms daugkartiniai lygos čempionai buvo įvardinami kaip ryškūs rungtynių favoritai.

Reikia pridurti dar ir tai, kad nebuvo ŽV vartininko Maksimo Bechterevo, kuris, kaip jau spėjome išsiaiškinti, yra pusė komandos. Nepaisant to, kita pusė žaidė taip gerai, kad buvo gražu žiūrėti.

Legendinis Dmitrijus Raksa turėjo ne vieną šansą pasižymėti, bet “Dineriui” sekėsi. Tada “Dineris” sužaidė neblogą atkarpą, įmušė įvartį, dar kurį laiką neblogai pažaidė ir atsipalaidavo.

Pavyzdžiui, į aikštę žengus (dar vienam) legendiniam Mindaugui Ubartui, tribūnose kilo didžiulis triukšmas – taip buvo pasveikintas legendos pasirodymas.

Po pertraukos ŽV griebė jautį už ragų ir sužaidė nuostabią penkiolikos minučių atkarpą. Net kiek neteisinga, kad per tą laiką komandai nepavyko išlyginti rezultato. Tačiau futbolas yra toks dalykas, kuriame toli gražu ne viskas teisinga.

Vytautas Zemleckas pasinaudojęs priešininkų klaida skirtumą padvigubino, dar po kelių minučių Tomas Vaškūnas įmušė trečią įvartį ir rungtynes buvo galima stabdyti. Paprasčiausiai ŽV nebetikėjo, kad įmanoma viską pakeisti.