Šiais metais VFL-as gali pasigirti vienu svarbiu dalyku – antradieniais ir ketvirtadieniais nelyja. Penktajame B lygos ture jau lyg ir buvo tokia užuomazga, lyg ir debesys bandė kilti, lyg ir vaivorykštė trumpam pasirodė, lyg ir keli lašai nukrito, tačiau vadinti to lietumi, neapsiverčia liežuvis. Kita vertus, tos oro sąlygos nepadarė absoliučiai jokios įtakos žaidusioms komandoms, nes dešimtoji diena – sutriuškinimų diena.

Iki šios dienos dar nebuvo taip, kad visos ketverios rungtynės baigtųsi ne mažesniu, nei trijų įvarčių skirtumu.

 

Oniksas – Gulbinai 5:2.

 

Lygiųjų komanda – prieš komandą, kuri nebeturi galimybės žengti į atkrintamąsias varžybas arba komandos, kurių galimybės prieš sezoną buvo vertinamos žymiai geriau. Aišku, Oniksas dar nieko neprarado, tačiau žaidimas, kurį demonstruoja ši komanda, yra mažų mažiausiai keistas.

„Atmosfera komandoje ne kokia – vieni nesirenka, kiti traumuoti, treti nesusižaidę. Gerai, kad laimėjom, tačiau ta pergalė tokia jau išvargta, nepaisant to, kad varžovai antrą savaitę iš eilės pasitaikė labai jau silpni“, - savikritiškai rungtynes vertino „Oniksas“.

Dar prieš rungtynes šios komandos vadovas pareiškė, kad „Oniksas“ visada eina laimėt, tik ne visada daeina. Prasidėjus rungtynėms, vis panašėjo, kad ir šįkart iki pergalės gali būti nedaeita. 

„Onikso“ vartininkas turbūt per daug prisižiūrėjo „Žalgirio“ vartininko veiksmų, kai pastarasis pirmose rungtynėse su airiais paliko vartus ir gavo įvartį. Šiose rungtynėse įvyko kažkas panašaus – „Onikso“ vartininkas išbėgo parūkyti. Ir parūkė.

Nemažiau keistai prasileido ir „Gulbinai“. Aprašyti tokį įvartį nėra lengva, bet, švelniai tariant, jis ne visiškai logiškas.

Apskritai pusantro kėlinio abiejų komandų gynyba buvo ne tokia, kokia turėtų būti. Per paskutiniąsias 20 minučių tą galima pasakyti tik apie „Gulbinus“.

„Reikia pripažinti, kad nemokame žaisti. Todėl ir pralaimime. Gerai tik tiek, kad nebeturime šansų patekti į atkrintamąsias, tai bent jau atsipalaidavę žaidžiam. Šiaip jau galvojam apie mažąją taurę“, - rungtynes komentavo „Gulbinas“.

 

Svajonė – Carlsberg 0:4.

 

Pagal išankstines prognozes, šis mačas dėl savo intrigos turėjo būti vakaro puošmena. Tačiau taip nebuvo. Galbūt pati susitikimo pradžia ir žadėjo kovą, tačiau labai greitai „Carlsberg“ visiškai perėmė iniciatyvą ir vis dažniau pradėjo lankytis prie varžovų vartų.

Įvartis brendo, todėl nei kiek nestebina nei pirmasis, nei antrasis tikslūs smūgiai į „Svajonės“ vartus.

Paradoksalu, tačiau „Svajonė“ lyg ir atsibudo tada, kai praleido trečiąjį įvartį. Aišku, čia nuopelnų galime suteikti ir „Carlsbergui“, kuris puikiai suprato, kad rungtynės praktiškai laimėtos.

Po kampinio mušamas ketvirtasis įvartis ir „Svajonė“, kaip prieš dvi dienas „Dineris“, krenta 0:4. Tai didžiausias fiasko klubo istorijoje.

„Mums lengviau žaisti su lėtesnėmis komandomis. Taip sutapo  burtai, kad sezoną pradėjome su silpnesniais varžovais, o prieš stipresnius paprasčiausiai nespėjam. Gaila, kad šis pralaimėjimas sumažino mūsų galimybes žengti į atkrintamąsias varžybas“, - sakė „Svajonė“.

„Kalbant apie šias rungtynes, viską atspindi vienas sakinys „Vienas už visus ir visi už vieną“. Labai džiugu už komandą , kuri nuo pat rungtynių pradžios atidavė visą save ir gavo tai, ko nusipelnė. Nežinau, kas nutiko „Svajonei“, todėl jiems galiu tik palinkėti sėkmės“, - gera nuotaika dalinosi „Carlsberg“. 

 

ŽV – Barclays 4:1

 

Vienintelis dalykas, kuris minimaliai leido tikėtis intrigos šiame mače – absoliutus ŽV nesusirinkimas. Berods, pirmą kartą šiame sezone komanda neturėjo nei vieno keitimo. Dar blogiau, kai vienas komandos narys patyrė traumą – tada apskritai ŽV buvo priversti rungtyniauti mažumoje.

Tačiau visa tai tik išvedžiojimai. ŽV net ir be keitimų įrodė esantys visa galva geresni už barklajų, kuris prisidėjo prie tų dviejų grupės komandų, nebeturinčių galimybių patekti į atkrintamąsias varžybas.

ŽV kelią į pergalę nutiesė rungtynių pradžioje, kai iš baudos smūgio pavyko pasiekti įvartį, nepaisant to, kad „Barclays“ gyvatvorėje stovėjo septyni (!) žaidėjai. 

Barkliai bandė spardytis, išlygino rezultatą, tačiau tai buvo tik trumpalaikis blykstelėjimas.

„Mūsų buvo daugiau, todėl rungtynių pabaigoje turėjome išsaugoję daugiau jėgų. Gaila, kad tokiu svarbiu veiksniu nesugebėjome pasinaudoti. Blogiausia, kad kai mes pagaliau atrandame žaidimą, pradedame pyktis ir jau penktose rungtynėse iš eilės gaunasi tas pats – pralaimime“, - susitikimą komentavo „Barclays“.

„Taip jau sutapo, kad daug žaidėjų šiandien negalėjo ateiti, o rungtynėse vienas dar ir traumą gavo. Iš tikrųjų, bijojom, kad galime nelaimėti. Tikrai nebuvome tikri dėl pergalės. „Barclays“ nėra bloga komanda, tad galim pasidžiaugti, kad po sukurtų progų sumušėme įvarčius.

 

Žaibo kirtis – Affecto Lietuva 5:0

 

„Žaibo kirtis“ ir vėl pateko į tokią situaciją, kad per daug stengtis nereikėjo. Jie, dar neprasidėjus rungtynėms, puikiai žinojo, kad iškovos pergalę, todėl, kada kris įvarčiai, buvo tik laiko klausimas.

Tiesa, savo šansų turėjo ir „Affecto“ – ir tie šansai buvo geri, ir tų šansų buvo daug. Pora kartų netgi sutapo, kad po superinių šios komandos progų, įvarčius mušė „Žaibo kirtis“.

B grupės lyderiai ramiai iškovojo ketvirtą pergalę  bei tapo pirmąja komanda lygoje, užsitikrinusia vietą atkrintamosiose varžybose.

„Prieš rungtynes jautėme, kad laimėsime, bet jau esu sakęs, kad žaisti reikia prieš visus. Kažkur patingėjome gynyboje, kažkur jie gerai sužaidė. Svarbiausia, kad laimėjome“, - kalbėjo „Žaibo kirtis“.

„Žaidėme prieš stipriausią varžovą šiemet, nepaisant to, kad pralaimėjimų patyrėme ir didesniais skirtumais. Šiaip, esam patenkinti savo žaidimu, nes vis labiau jaučiame vienas kitą. Šiandien susirinko trys geriausi mūsų ekipos žaidėjai, todėl ir tų epizodų prie varžovų vartų buvo sukurta ne tiek ir mažai. Norėjosi išnaudoti nors vieną šansą, tačiau iš kitos pusės, panašaus galutinio rezultato ir tikėjomės“, - sakė „Affecto Lietuva“.

 

Komentarai po varžybų: