Visų pirma, reikia pažymėti, kad tryliktoji turnyro diena buvo pažymėta. Pirmą kartą per du VFL‘o mėnesius lijo lietus. Ne taip stipriai, kad būtinai tą reiktų akcentuoti, tačiau oro sąlygos jus visus privertė nupirkti mažiausiai alaus.. kaip sakant, prieš vėją nepapūsi.

O tuo metu aikštėje, trejos rungtynės baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis, o ketvirta buvo ta, kuri pritraukė daugiausiai dėmesio. Tad apžvalgą pradėsiu būtent nuo jos.

W.W.G. – Skaidiškės 4:2.

Paskutinę akimirką galėję pakeisti savo sudėtį, W.W.G. tuo pasinaudojo – vietoj lyderio Vasilijaus (Novičkovo), atėjo lyderis Žilvinas (Žudys).. Kad jis lyderis, turbūt, pakanka paminėti, kad savo laiku, ansai atstovavo Lietuvos nacionalinei rinktinei.

„Sakyčiau, lygiavertis keitimas. Vasilijus nuėjo į antrą lygą, tai buvom priversti keisti žaidėją“, - kalbėjo W.W.G.

Tai Žilva ir co varžovams pasiūlė puikiai pažįstamą W.W.G žaidimą „Jūs pulkit – mes mušim įvarčius“. Toks stilius grupės nugalėtojams padėjo jau kokį dešimt tūkstančių kartų – šis kartas buvo ne išimtis. Jau pirma W.W.G. kontrataka baigėsi įvarčiu.

Ne paslaptis ir tai, kad „Skaidiškėms“ tokie besiginantys varžovai nepatinka, nes jie patys žaidžia atvirą futbolą – ir daug muša, ir daug praleidžia.

Šiaip jau, W.W.G. už jų puikiai organizuotą gynybą ir perėjimą į kontratakas galima girti iki negalėjimo, o tokio meno galėtų pasimokyti ir didieji treneriai.

Dar vienas epizodas iš vadovėlio. „Skaidiškių“ spaudimas atrodo toks didelis, kad atrodo, jog kamuolys netrukus suspurdės vartų tinkle. Ir suspurdėjo.. tik tiek, kad pačių „Skaidiškių“ vartuose. Futbolas neteisingas? Šiuo atveju, ne – tai taktikos išpildymo menas.

„Skaidiškės“ skirtumą sušvelnino, tačiau apie išlyginimą nebuvo nei kalbos, nepaisant to, kad geltonai-juodi progų turėjo. Šioje vietoje, atskiro pagyrimo vertas ir W.W.G. vartininkas.

Šiaip jau antrajame kėlinyje W.W.G. pradėjo žaisti ir, įdomiausia, kad tuo metu „Skaidiškės“ pasimetė. Gal kiek ir pavargo. Esmė ta, kad iniciatyvą į savo rankas perėmė ta komanda, kuri po 40 minučių tapo grupės nugalėtoja.

Rungtynių didvyriu vienareikšmiškai reiktų įvardinti Mindaugą Kapačinską, kuris sumušė visus keturis įvarčius, iš kurių ketvirtas bus pats kiečiausias.

„Pagavom ūpą po pergalės prieš „Sieną“, tad paskutinėse reguliaraus sezono rungtynėse žaidėme su ta pačia pozityvia energija. „Skaidiškės“ – varžovas rimtas, todėl pergalė dvigubai džiugi: laimėjom pirmą vietą, ko niekada nebuvom padarę ir „Skaidiškėms“ atkeršijom už praėjusių metų pralaimėjimą“, - mintis dėstė W.W.G.

„Dar kartą galėjome įsitikinti, kad nemokame žaisti prieš komandą, kuri visa sulenda į gynybą. Be to labai jau nesisekė realizuoti sukurtų progų. Jų vartininkas sužaidė labai gerai. Dar viena priežastis – mūsų sudėtis šiandien – nebuvo keturių žaidėjų, tad aikštėje bent viena pozicija visada buvo žymiai silpnesnė“, - pralaimėjimo priežastis dėstė „Skaidiškės“.

OZ United – Siena 1:6.

Rungtynės be intrigos. „Siena“, nors ir nesusirinko, nors ir visiškai atsipalaidavusi, tačiau visa galva buvo geresnė už OZ. Tiesą sakant, jau seniai neteko matyti taip beviltiškai žaidusių čempionato debiutantų.

O rungtynės prasidėjo neįskaitytu „Sienos“ įvarčiu dėl nuošalės. Įvartis buvo įmuštas praktiškai nuo vartų linijos. Tokių epizodų, vertėtų pripažinti, tose rungtynėse buvo tikrai dar ne vienas ir iš tų 6 įvarčių bent jau 4 buvo įmušti iš 2-4 metrų atstumo.

OZ pasižymėjo tik kartą, tačiau įvartis buvo puikus.

Po to praleisto įvarčio „Siena“ surengė tokį nerealizuotų progų šou, kad neįmanoma buvo atsistebėti. 5 epizodai per 5 minutes – ir nė karto kamuolys nekirto vartų linijos!

Aišku, tai tęstis amžinai negalėjo, tad “Siena” žaidė pagal vienos dainos interpretaciją “Jeigu vieno įvarčio tau maža – galim mušti daug daug daug”.

“Visada sakiau, kad kai prarasim šansus patekti į ketvertuką, žaisim labiau atsipalaidavę ir kur kas geriau. Reikia pripažinti, kad šiandien ir varžovas buvo gerokai silpnesnis, o mes klaidų padarėm tiek daug, kad nebežinai, nei ko griebtis. Dabar liko kautis dėl devintos vietos – motyvacijos netrūks, nors, kai pagalvoji, iki tos devintos vietos ilgas kelias”, - sakė “Siena”.

PILK – Vilkai 2:3.

Iš tikro niekas negalvojo, kad “Vilkams” gali būti taip sunku, tačiau tokiam galutiniam rezultatui patys “Vilkai” turėjo kelis labai rimtus argumentus.

“Mes dar prieš rungtynes gyvenom ketvirtfinaliu, todėl pergalės net nenusipelnėme. Labai trūko mūsų “Navigatorių” Kęsto irDimos, o laimėti padėjo mūsų priekinių žaidėjų individualus meistriškumas”, - rungtynes komentavo ketvirtą grupės vietą užėmę “Vilkai”.

Rungtynės prasidėjo gražiu PILK įvarčiu iš toli. Prie to įvarčio gerokai prisidėjo ir slidi aikštė. Įvartis niekaip nepakeitė abiejų komandų žaidimo – abi žaidė vienodai, o kėlinio pabaigoje „Vilkai“ rezultatą išlygino. Tad pirmojo kėlinio rezultatas 1:1 toks, kad teisingesnio nei nesugalvosi.

Antrasis kėlinys prasideda dar dviem “Vilkų” įvarčiais ir klausimu: “Ko jis neina? – “Ėjau” – teatsakė klausimo adresatas, kuris nespėjo apsiginti nuo varžovo atakos.

Liukstata – Dineris 1:8

“Ar interviu nereikia?” – rungtynių geros nuotaikos nestokojo “Liukstata”. “Rungtynės buvo geros, tik mums labai nepasisekė”, - iš tribūnų juokavo šios komandos nariai.

Iš tikro apie tokias rungtynes nėra ką pasakyti, nes net “Dinerio” vadas labiau žiūrėjo ne į savo rungtynes, o į tai, kas darosi W.W.G. – “Skaidiškių” susitikime. Juk lygiosios tame mače būtų “Dineriui” garantavusios pirmą vietą grupėje.

Dainius Perednis ir Darius Burbulis pasiekė po “hat-tricką”, o “Liukstata” gali džiaugtis, kad per rungtynes pasižymėjo nors kartą. “Dineris” savo ruožtu geriausią formą pasiekė tada, kai jos labiausiai reikia.

“Lipame iš duobės. Tokios rungtynės mums svarbios buvo tik dėl to, kad galėjo pažaisti atsarginiai, pajusti žaidimo ritmą ir tiek. Mums įdomiau, buvo rungtynės kitoje aikštėje. Palaikėme “Skaidiškes”. Kalbant apie antrą vietą grupėje, pasiekimas geras – juk pernai buvom treti”, - sakė “Dineris”.

Komentarai po varžybų: