Šioje grupėje gavosi tokia paradoksali situacija – įdomiausias mačas buvo ne kovoje dėl pirmosios vietos, o dėl ketvirtosios. Įdomumas buvo tas, kad ŽV ir Oniksas tarpusavyje sprendė, kas kovos dėl čempiono titulo, o kas dėl mažosios taurės. Dar vienas pastebėjimas – vakar pergales iškovojo visos ekipos, kurios demonstravo solidesnį žaidimą, tad laimėjusios komandos pergales iškovojo neatsitiktinai.

ŽV – Oniksas 1:2

„Oniksas“ šiemet yra lygiųjų karaliai, tad 75 minutę įsivaizduojamoje švieslentėje degantys skaičiai 1:1, kaip reikiant, turėjo neraminti „Onikso“ kolektyvą. Tiesą sakant, ir nervino – lygiosios šiai komandai būtų reiškusios absoliučią katastrofą. Tačiau taip neįvyko. Kodėl? Tiesiog „Oniksas“ buvo geresnis

„Žaidėm blogiau, todėl ir pralaimėjome“, - liūdnai konstatavo ŽV.

Rungtynės prasidėjo dideliu tempu ir „Onikso“ aiškiu pareiškimu dėl pergalės. Komanda užvaldė aikštės vidurį, o po netikslių perdavimų retkarčiais apkaltindavo vienas kitą. Emocijos ir šįsyk jos visiškai suprantamos.

ŽV nuo pirmo šturmo apsigynė ir tada atėjo laikas, kai oranžiniai irgi surasdavo kelią prie varžovų vartų. Kažko išskirtinai pavojingo nesukurta, tačiau tai buvo ženklas varžovams, kad jie būtų atsargesni.

Pirmasis įvartis į ŽV vartus krenta po kontratakos. Tai tiesiog didžiulė bausmė už paleistą varžovą.

Dabar jau ŽV nebeturi kur trauktis, nes reikia įvarčio. „Oniksas“ keliuose epizoduose supanikavo ir  tai kainavo išlyginamąjį įvartį.

„Onikso“ komanda pasimetusi, bet net tai neapsaugo ŽV. Neįtikėtinas R.Lipnevič įvartis ir kelialapis į stipriausiųjų aštuntuką.

„Panikėlės iš tiesų buvo nemažai. Ypač, kai iki rungtynių pabaigos liko kelios minutės. Privalėjome įmušti ir įmušėme. Panaši situacija buvo ir rungtynių pradžioje, kai turėjome vieną tikslą, kuo greičiau pelnyti įvartį. Todėl nuo pat pradžių pabandėme paspausti varžovus. Šiaip, jei žiūrėtumėm visas 80 minučių, buvome vertesni pergales, nes ir žaidimą kontroliavom, ir progų daugiau sukūrėm“, - kalbėjo „Oniksas“.

„Oniksas“ užėmė ketvirtą vietą grupė ir ketvirtfinalyje susitiks su kitos grupės nugalėtoju W.W.G.

„Jokio skirtumo, ar tu pirmas, ar ketvirtas – galimybės visiškai lygios. Porą metų laimėjome grupės varžybas, tačiau po to net nepatekdavome tarp prizininkų“, - apie atkrintamąsias varžybas samprotavo „Onikso“ atstovas spaudai.

Svajonė – Žaibo kirtis 0:2

„Svajonės“ renesansas prieš savaitę, šiai komandai leido pasvajoti netgi apie pirmą vietą ir galimybę pasigarinti „Alicantės“ pirtyse. Be abejonės, tokia galimybė viliojo.. nors ne tiek, kad komanda persistengtų.

„Atrodo, pirtis jau šmėžavo, tačiau, atrodo, ne tiek, kad pakankamai motyvuotų. Iš tikrųjų labai gaila, kad patys galėjome išsirinkti galutinę vietą, o žaidėme taip blogai, kad nėra ką net pasakyti“, - savikritiškai rungtynes vertino „Svajonė“.

Iš tikrųjų, „Svajonei“ svajonė užimti pirmą vietą užgeso pačioje pradžioje, kai „Žaibo kirtis“ smagiu kirčiu iš toli išsiveržė į priekį.

Neaišku, kaip būtų buvę, jei nebūtų to greito įvarčio, tačiau po jo, situaciją valdė būtent „ŽK“ (nesupainiokit su ŽV).  Artėjant pirmajam kėliniui į pabaigą, žaidimas kiek apsilygino, tačiau „Svajonės“ įvarčiais net nekvepėjo.

O kirtiečiai tai įmušė, sužaidę ranka (kai teisėjas neįskaitė įvarčio); tai, kai nesutarė „Svajonės“ gynėjas su vartininku. Būtent šis epizodas ir buvo lemiamas, kalbant apie rungtynių baigtį.

„Labai sunkios ir labai agresyvios rungtynės. Pirmą įvartį įmušėme greitai, bet jis nieko nepakeitė. Aišku, po antro įvarčio tapo žymiai ramiau. Šiaip, abi komandos žaidė gerai, bet mes gal kiek geriau“, - konstatavo „Alicantės“ pirties būsimi lankytojai „Žaibo kirtis“.

Su pralaimėjimu negalėję susitaikyti „Svajonės“ žaidėjai rungtynių pabaigoje užsidirbo geltoną ir raudoną kortelę. Tai reiškia, kad ketvirtfinalio pirmose rungtynėse ši ekipa bus be dviejų svarbių žaidėjų. „Svajonė“ dėl vietos ketverte susitiks su „Dineriu“.

Carlsberg – Barclays 2:0

Iš šalies žiūrint, „Carlsberg“ turėjo būti labiau motyvuoti ir atrodė, kad šios komandos žaidėjai galvojo: „vis tiek laimėsim“.

„Netiesa, kad neįvertinom varžovų. Tikrai buvom susikaupę, tačiau pradžią pramiegojome. Dėl to ji gavosi tokia ne kokia“.

Iš tikro, pirmojo kėlinio pirmoje pusėje, nepažinodamas komandų, galėjai supainioti, kuri komanda yra geresnė.  Į šį klausimą gal kiek lengviau buvo galima atsakyti maždaug dvidešimtą minutę, kai nemažą pagreitį į stadioną įbėgo „Carlsberg“ vartininkas. „Kas vartuose“, - jam sušuko žiūrovas. „х.. знает“, - nevalstybine kalba atsakė būsimasis vartų sargas (P.S.: „Ch“ - не думайте, что хорошо).

Barkliai vis dar valdė situaciją, tačiau tuo pat metu praleido įvartį. Tokį nelogišką. Nesuprantamą. Po rikošeto. Bet tai buvo įvartis, kuris iš esmės pakeitė „C“ komandos mąstyseną šiose rungtynėse.

Todėl antrasis įvartis žymiai logiškesnis. Ir, jei ne įspūdingas komandos „B“ vartininko žaidimas, įvarčių galėjo būti ir daugiau.

„Tikrai sužaidėme gerai. Mums visada geriau sekasi žaisti, kai puolam į tribūnų pusę. O kai pasikeitėm, tai ir nebesiklijavo žaidimas“, - savotiškai įdomią priežastį įvardino barkliai.

Gulbinai – Affecto 1:0

„Gulbinai“ rungtynes pradėjo tiesiog įspūdingai. Iš šalies rodės, kad vartų, kurių nesugebėjo išnešti net vagys, štangą sulaužys komanda, kuri iki šiol pirmenybėse nebuvo iškovojusi nei vieno taško.

Blogiausia, kas buvo „Gulbinų“ žaidime – tai per didelis pasitikėjimas savo jėgomis.

„Aišku, kad laimėsim. Reiktų ir įvartį įmušt“, - prieš rungtynes drąsiai kalbėjo redakcijai žinomas Gulbinas.

Jo komanda šįsyk į rungtynes susirinko, kaip niekada. Tiksliau tariant, kaip vienąsyk, t.y. į pirmas rungtynes, kurias „G“ pralaimėjo.

Įsibėgėjus rungtynėms, „Affecto“ pajuto, kad varžovai turi daug silpnų vietų.

„Pamatėm, kad jiems sunku, kai ištampom jų gynybą, tai ir žaidėm taip, kad jiems būtų sunkiau. Esam patenkinti savo žaidimu. Žaidėme gana apylygiai, tačiau padarėm klaidą ir už tai buvome nubausti“, - sakė „Affecto“.

Atvirai tariant, per pirmas 60 minučių, atrodė, kad „Gulbinai“ privalėjo išspręsti rungtynių klausimą, tačiau per paskutiniąsias 20 – jau kilo mintis, kad „Affecto“ pralaimėjimo nenusipelnė.

„Turime didelę problemą, kad norime įsivaryti kamuolį į varžovų vartus. Turėjome labai daug progų, tad negalime sakyti, kad rungtynės buvo labai sunkios, nors, tiesą sakant, galvojom, kad bus lengviau. Džiaugiamės, kad likom septinti ir bent jau kol kas nežaisime su „Siena“.

Komentarai po varzybų: