Tokia nestandartinė diena, kai į stadioną patekti trukdė masyvūs kamščiai, pirmų rungtynių metu, pliaupęs nemalonus lietus, keturių nemotyvų komandų pasirodymas ir galiausiai prasidėję pragiedruliai, pažadėję šilumą antrai vakaro daliai.

Carlsberg – Oniksas 1:6 Epitetų, pritaikyti šioms rungtynėms galima dieviškai daug, bet faktas yra tas, kad po savaitės šios komandos sužais „draugiškas“ rungtynes, po kurių „Oniksas“ kelsis į kovą dėl penktos vietos, o „Carlsberg“ – dėl septintos. Vakarykčių rungtynių pirmasis kėlinys buvo toks, kokio ir buvo galima tikėtis – atsipalaidavusių komandų šou su didesne inercija puolant ir mažesne – besiginant. Pirmajame kėlinyje buvo įmuštas vos vienas įvartis ir jį įmušė „Carlsberg“. Už aikštės ribų buvo tokių svarstymų, kad galbūt toks rezultatas nėra dėsningas, gal lygiosios būtų teisingiau, tačiau buvo taip, kaip buvo. Antrasis kėlinys prasidėjo „Onikso“ įvarčiu. Tada: antru, trečiu, ketvirtu.. Kas atsitiko „Carlsbergui“? „Nieko neatsitiko. Tiesiog „Oniksui“ buvo lengva. Juk bet kam pulti prieš orą yra lengva“, - savikritiškai saviškių žaidimą vertino „Carlsberg“ vartininkas, pridūręs, kad jo komanda gali laimėti tik tada, kai nepraleidžia nei vieno įvarčio“. Statistika byloja, kad „Carlsberg“ dažniausiai vieno nepraleidžia, nes paprastai krenta antras įvartis. „Oniksas“ savo sėkmės priežastimi įvardina atsipalaidavimą ir sugebėjimą žaisti savo žaidimą. „Net nežinau, kas atsitiko. Tiesiog pradėjome žaisti, kaip mokame, pradėjome žaisti, kaip turėjom žaisti su W.W.G.“, - kalbėjo „Oniksas“.

„Svajonė“ – „Vilkai“ 1:1 Iš tikrųjų, stebint tokias rungtynes, darosi gaila, kad jos iš esmės nieko nelemia. Kita vertus, jei jos lemtų patekimą į finalą, komandos turbūt būtų gerokai atsargesnės ir rungtynės būtų ne tokios įdomios. „Atrodo stengiesi, kiek gali, bet puikiai supranti, kad geriausiu atveju gali likti penktas“, - apie rungtynes kalbėjo vienas „Vilkų“ lyderių. Užtenka pasakyti, kad komandos žaidžia atsipalaidavusios. O tai reiškia paprastą dalyką – jos daugiau dėmesio skiria puolimui ir beveik negalvoja apie gynybą. Tad progų šiame susitikime buvo itin daug, o lygus rezultatas po 80 minučių, veikiausiai, atspindi tai, kas vyko aikštėje. „Turint vieno žaidėjo persvarą 24 minutes, privalai laimėti. Negali būti jokių pasiteisinimų“, - su tokia nuomone nesutiko „Vilkai“. Būtent tuo metu, kai „Svajonės“ žaidėjas už antrą geltoną kortelę buvo pašalintas iš aikštės, „Vilkai“ visais įmanomais būdais stengėsi perimti iniciatyvą, tačiau tiek laiko negarantavo net minimalios persvaros prieš atsakomąsias rungtynes. „Žaidėme savo malonumui. Mums ne tiek svarbu, kur žaidžiam, svarbu, kad žaidžiam. Aišku, kai likom mažumoje, tapo sunku“, - rungtynes apibendrino į alų pavargusiomis akimis žiūrėjęs svajoklis.

Skaidiškės – W.W.G. 3:0 W.W.G. vadovas neretai mėgsta įspėti varžovus, kad jų komandai bus sunku, nes jo komanda tiesiog nesusirinks. Dažnai tai būna bandymas užmigdyti varžovus, tačiau tik ne vakar. Aišku, jie patys galėtų atsakyti tiksliau, tačiau bent jau iš šalies atrodo, kad tiek mažai komandos narių šiame sezone dar nebuvo. „Nesusirinkom ir taškas. Bet dar ne viskas baigta. Atsilošėm nuo 0:2, atsilošim ir nuo 0:3“, - kaip visada optimizmu tryško W.W.G. vadovas. Galbūt ir atsiloš, tačiau vakar jo komanda buvo bejėgė ir nesužaidus nei pusvalandžio jau buvo aišku, kad ji pralaimės. Tik nebuvo aišku, kiek? „Man juokinga, kai komanda pralošinėja 0:3 ir vis tiek tempia laiką. Aišku, gal jų ne visi susirinko, bet tokia taktika keista“, - kalbėjo „Skaidiškių“ kapitonas. Reziumuojant galima sakyti, kad W.W.G. šiose rungtynėse išspaudė maksimumą, nes galėjo baigtis žymiai blogiau. Vos per 16 minučių įmušti du įvarčiai žadėjo siaubingą pragarą W.W.G., tačiau per likusį laiką praleistas tik vienas įvartis – ne todėl, kad W.W.G. labai gerai žaidė – tiesiog abi komandas toks rezultatas tenkino.

Dineris – Žaibo kirtis 1:0 „Tai turėjo būti finalinės rungtynės“, - palikęs aikštę ištarė mačo arbitras Aleksandras. „Sunku nesutikti“, - atsakiau aš jam. Aišku, tai nereiškia, kad „Skaidiškės“ arba po labai didelio atsitiktinumo W.W.G negali laimėti, juk finaluose būna visko. Tačiau jei reiktų žaisti seriją, tiek „Dineris“, tiek „Žaibo kirtis“ laimėtų prieš kitą pusfinalio porą. Šioms rungtynėms „Dinerio“ pasiruošimas buvo ypatingas – susirinko beveik visi, išskyrus Mindaugą Ubartą, kurio vaikas, kaip sykis, susirgo. Tėvo pareiga svarbiau net už pusfinalį – nieko nepadarysi. „Žaibo kirtis“ šioms rungtynėms irgi akivaizdu, kad ruošėsi žymiai ypatingiau, nes apie nesusikaupimą negali būti nei kalbos. Žaidė dvi lygios, dvi įdomios komandos. Bent jau „Dineris“ mąsto, kad varžovus aplošė taktiškai. „Mums svarbiausia buvo neleisti jiems žaisti pirmu numeriu, nes tada su jais tvarkytis tampa labai sudėtinga. Tą padaryti sugebėjome. Be to kontroliavome vidurį, tad manau, kad nugalėjome pelnytai. Bet tai absoliučiai nieko nereiškia, nes atsakomosiose jei tik užmigsim porai minučių, jie mums sumuš tris įvarčius“, - situaciją apibūdino „Dineris“.