Kaip prieš trejetą metų Vasaros lyga buvo neįsivaizduojama su lietumi, taip šiais metais nelabai ji įsivaizduojama be lietaus. Tiesa, būna taip, kad lyja kokią valandą, o tai reiškia, kad kažkas sugeba aikštę palikti negavę nei lašo lietaus.

Kalbant apie liepos 4 – ąją, tai būtų galima išskirti kelis dalykus. Pavyzdžiui, dar praėjusią savaitę “Setas” žadėjo, kad daugiau penkių per rungtynes nepraleis – praleido devynis; “Dineris” darsyk pademonstravo, kad šioje lygoje dvejus metus iš eilės tapti čempionu yra neįmanoma, o “Carlsbergo” Josifas Valentinovičius patenka į gėdos lentą. Jis į aikštę sugrįš labai negreit.

Per vakarą įmušta 18 įvarčių (vidutiniškai 4.5), vėl neišvengta raudonos kortelės.

 

VIDEO: https://www.youtube.com/watch?v=z3FJHZxNP2U

 

Setas – Oniksas 0:9

Tai buvo rungtynės, kai viena komanda puolė, kita gynėsi. Ta, kuri puolė ilgą laiką, nesugebėjo sukurti nieko ypatingo; ta, kuri gynėsi – žaidė praktiškai be klaidų. Ir taip 27 minutes, kai buvo įmuštas pirmasis rungtynių įvartis.

Galbūt kažko neužfiksavome, tačiau per tas 27 minutes pamatėme tik vieną tikrai gerą “Onikso” progą, o tai vertė tikėti, kad “Seto” pažadas – nepraleisti daugiau penkių per rungtynes – bus išpildytas su kaupu.

Deja, ne visada sporte atsitinka taip, kaip tikiesi. Vėliau“Setas” tapo tiesiog į mėsmalę patekusia mėsa, kurią čempionato lyderiai dorojo negailestingai.

“Nebuvo taip, kad norėjome būtinai daug primušti. Tiesiog mėgavomės žaidimu ir gavosi, kad įmušėme devynis”, - pasakojo “Onikso” vartininkas Edvardas Ruskan.

Pastarasis, beje, paskutines dvi rungtynių minutes tapo žaidėjo, nes kaip pats pripažino – vartuose jam buvo per šalta.

Svajonė – ŽV 0:2

Šios rungtynės kažkuria dalimi priminė dvikovą Lietuva – Slovakija. Ne lygių skirtumu, o realizacijos. Kai viena komanda ilgai varinėja kamuolį, o kita sugeba įmušti.

Aišku, lyginant šias dvejas rungtynes, vienas skirtumas didžiulis. Lietuvos rinktinė ilgai neprisileido slovakų prie savųjų vartų, o “Svajonė” įvartį praleido 28 sekundę. Jei atvirai, viskas atrodė dar greičiau, tačiau teisėjo Artiomo Gutovskio chronometras sumeluoti neleis.

Pirma ataka – pirmas įvartis ir varžovams atiduota iniciatyva. Iš šono, atrodo, kad “Svajonė” kamuolį valdė bent 60 procentų laiko, tačiau teigti, kad tai jiems davė kažkokią naudą – būtų neteisinga.

Kamuolio stumdymas aikštės viduryje, kartais bandymai priartėti prie priešininkų vartų, tačiau nulis progų. Tokie dalykai neveža.

Ką į tai ŽV? Po kampinio gražiu smūgiu galva kala antrąją vinį, kaip vėliau paaiškėjo, į priešininkų komandos karstą.

Kas pasikeitė po antrojo įvarčio? Iš esmės, nieko. Ir toliau buvo žaidžiamas korektiškas, gražus futbolas, kuriame nugalėtojai buvo aiškūs toli iki finalinio švilpuko.

“Siena” – “Dineris” 2:1

Sensacija? Taip, sensacija. Nors “Siena” ir nėra pati stabiliausia lygos komanda, tačiau vis tiek.. nugalėti “Dinerį” yra šis tas. Įvertinus tai, kad rezultatas pagal žaidimą bei įvertinus tai, kad “Dineris” pelnė labai greitą įvartį.

Negali sakyti, kad “Dineris” nesusirinko. Jokiu būdu, ne. Keitimų netrūko, tačiau komanda priminė tą, kuri praėjusią savaitę vos išstenėjo pergalę prieš “Carlsbergą”.

Aišku, prisiminus istoriją, nėra nieko keisto. Juk čempionams pakartoti sėkmę Vasaros futbolo lygoje yra neįmanoma misija. Šią akimirką “Dineris” nuo “Onikso” atsilieka jau penkiais taškais.

Beje, “Dinerio” bejėgiškumą labai gerai atspindi pirmasis “Sienos” įvartis. “Dinerio” ekipos žaidėjai taip ir liko stebėti, kaip ilgai skrieja kamuolys į baudos aikštelę, ten ničnieko nedengiamas Edgaras Butkevičius kala negailestingai.

Atrodytų, kad po tokio šoko “Dineris” turėtų stiprinti savo pozicijas, tačiau aikštėje ir toliau stipresnė komanda buvo “Siena”. Viktoras Ananikovas pelnė įvartį ir tai buvo pergalingas įvartis.

Taip, “Dineris” dar turėjo labai daug laiko, tačiau vienos prastesnių šios ekipos rungtynių, kuriose galimybių buvo neįtikėtinai mažai.

“Carlsberg” – WWG 2:2

Dar vienos širdžiai mielos rungtynės su itin nemalonia pabaiga. Emocijos emocijomis, tačiau save valdyti mokėti reikia.

Apie tai dar pakalbėsime, tačiau pradėkime nuo pradžių. Martynas Areška iš WWG prieš pat rungtynes pabandė pajuokauti apie kitą Martyną (Urbaną). Pastarasis yra “Carlsberg” vartų sargas.

Humoras humoru, tačiau tokiais atvejais reikia labai gerai pagalvoti, ar karma nesmogs atgal. O būtent pirmieji progą sukūrė WWG piliečiai. M.Urbanas – caras. Antrą progą sukūrė WWG – M.Urbanas ir vėl fantastiškas.

Tiesa, nesusidarykite nuomonės, kad WWG žaidė labai gerai, o “Carlsberg” tik atsimušinėjo. Nieko panašaus. “Carlsberg” netgi buvo geresnė komanda ir kai įmušė pirmąjį įvartį, tribūnose neveltui žmonės teigė, kad visiškai pelnytai. Beje, iki to įvarčio Aurimas Dambrauskas (WWG vartininkas) irgi ne kartą demonstravo savo sugebėjimus.

M.Urbano vaidmuo šioje dvikovoje ir toliau buvo sekamas. Jis prasileido įvartį tokį nei penki, nei devyni, o švieslentėje stojo lygybė.

Banali tiesa, tačiau viena komanda įprasta laimėti nori labiau nei kita. Šįsyk ta komanda buvo “Carlsberg”. Tas jos noras buvo įtvirtintas Tomašo Rudzianeco tiksliu smūgiu. O WWG rezultatą išlygino dar po vieno kvailo įvarčio, kurį turėtų pasidalinti tiek “Carlsberg” gynėjai, tiek vartininkas.

Tada atkeliavo 78 dvikovos minutė. Nepatenkintas teisėjo sprendimu, Daumantas Žukauskas baudžiamas antra geltona kortele ir šalinamas iš aikštės. Savo nepasitenkinimą jis pademonstruoja nuspirdamas kamuolį į tribūnas, kuris atšokęs tik per plauką nepataikė į aikštėje likusį futbolininką. Tiesa, pats futbolininkas jau buvo už aikštės ribų.

Josifas Valentinovičius griežtai paklausė, ką šis darąs, o D.Žukauskas, tikėtina, neblogai susipažinęs su biologija atsakė: “ne tavo reikalas, asile”. Akivaizdu, kad J.Valentinovičiui tai nepatiko ir jis smogė jau prieš tai pašalintam žaidėjui.

Netrukus abu antiherojai buvo išskirti, o jų likimas atiduotas į drausmės komisijas rankas. Pastaroji gailėtis futbolininkų nenusiteikusi.