Kai antradienį savo rungtynių nelaimėjo nei „Oniksas“, nei RELAX buvo keista, kai ketvirtadienį pralaimėjo „Dineris“ – dar keisčiau. Ir toliau visi trys prizininkai lieka be pergalių, nors sezonas gerokai įsibėgėja. Aišku, galima viščiukus skaičiuoti iš kitos pusės – „Svajonė-Infra-Tonitra“ ir „Carlsberg nealkoholinis“ žengia be pralaimėjimų. Keista? Tikrai taip.

„Carlsberg nealkoholinis“ – „Dineris“ 3:1

Futbolas yra labai negailestingas sportas, o jame nutinka dalykai, kurie kartais būna sunkiai suvokiami. Kad ir šiose rungtynėse – „Dineris“ iki pertraukos galėjo suspardyti pitaką į žaliai baltų vartus ir viskas būtų aišku. Nepaėjo – daugkartiniai lygos čempionai neįmušė nei vieno.

„Be abejo, būtų kitaip, jei būtumėm įmušę, tačiau mūsų pagrindinė bėda ne ta. Mes kol kas sunkiai renkamės, dėl to po dvejų rungtynių turime nulį taškų. Kita vertus, nepanikuojame – mūsų tikslas ir toliau išlieka – nugalėtojo titulas. Yra ne vienas pavyzdys, kai komandos sunkiai įsivažiuoja, bet po to eina iki pat finišo pergalingai“, - po dvikovos sakė Mindaugas Statauskas iš „Dinerio“.

Sena nerašyta futbolo patarlė byloja, kad jei neįmuši tu – įmuš tau. Saulius Talačka šią patarlę pavertė realybe. O tai CRNL tapo gerokai lengviau. Be to, ir „Dinerio“ žaidime atsirado nepasitikėjimas savo jėgomis.

Galiausiai, skirtumas padidėjo iki dviejų įvarčių. Apskritai, paskutiniosios dešimt susitikimo minučių tapo dovana gurmanams – per jas sumušti trys įvarčiai. „Dineriui“ nuo to džiaugsmo nedaug – komanda pralaimėjo antrąsyk paeiliui.

„Keksai“ – „Setas“ 1:1

Po to, kai prieš savaitę „Keksai“ smagiai laikėsi dvikovoje su „Žaibo kirčiu“, atrodė, būtent lygos naujokai turėtų būti akistatos su „Setu“ favoritai. Tačiau tam buvo reikalingos dvi dedamosios: susirinkti stipriausia sudėtimi ir tikėtis, kad stebuklų neišdarinės „Seto“ vartininkas Robertas Butkus. Su abiem punktais „Keksams“ nepasisekė.

„Prieš ateidami į šią lygą, tikrai netikėjome, kad čia rasime tokio lygio vartininkų. Be to, mūsų sudėtyje nebuvo dviejų pagrindinių saugų, o mūsų komandai tai yra didelė netektis“, - po dvikovos sakė Marius Verikas iš „Keksų“.

Iš esmės, šios rungtynės kiek panašios į „Dinerio“ rungtynes, kai vieni atakuoja, o muša kiti. Skirtumas toks, kad čia savo pirmąją progą, virtusia įvarčiu, „Setas“ sukūrė pirmojo kėlinio viduryje. O tada varžovai jau susidūrė su rimtais sunkumais. Kaip jau minėjau, prie to labiausiai prisidėjo „Seto“ vartininkas.

„Keksai“ antrosios rungtynių dalies antroje pusėje rezultatą išlygino, vėliau turėjo galimybių ir išsigelbėti, bet..

„Žaibo kirtis“ – WWG 0:0

WWG visą gyvenimą buvo gynybinio stiliaus komanda, todėl kai pirmose rungtynėse ji bėgo į priekį, atrodė labai neįprastai. Šįsyk komanda grįžo į sau įprastas vėžes ir žaidė taip, kaip esame įpratę matyti, tai yra, nuo gynybos su galimybe aštriai atakuoti ir bausti varžovus.

Tiesa, reikia pripažinti, kad šįkart aštrumas buvo sąlyginis – per visą susitikimą WWG kažko įsimintino nesukūrė. Kita vertus, „Žaibo kirtis“, nors ir turėjo žaidybinę persvarą aikštės viduryje, dideliais pasiekimais prie varžovų vartų pasigirti irgi negali.

ŽK pagrindinė problema – nesusikalbėjimas, kuris, tikėtina, kad atsirado dėl to, jog pirmą kartą šiame sezone teko žaisti su savęs vertais varžovais.

„WWG stipresnė, klampesnį ir, tuo pačiu, kokybiškesnį futbolą žaidžianti komanda. Sakyčiau, kad nulinės lygiosios visiškai atspindi rungtynių eigą“,- po dvikovos kalbėjo Gintautas Šteinas iš ŽK.

Pasibaigus rungtynėms, WWG prie „legendarinio kioskelio“ surengė pikniką, kuriam neabejingi liko visi į stadioną susirinkę piliečiai.

Svajonė-Infra-Tonitra – Rivona 3:2

Kalbant apie šias rungtynes, visų pirma, reiktų išskirti įspūdingą „Rivonos“ vartininko Mindaugo Norvilo žaidimą. Jei ne jis, rungtynių pabaigoje nebūtų jokios intrigos, o „Svajonei“ trys taškai būtų atitekę žymiai lengviau.

Nuo dvikovos pradžios „Svajonė“ nusprendė žaisti pirmuoju numeriu, o „Rivonos“ niekas neklausė. Ji žaidė taip, kaip leido varžovai, o lyginant su pirmąja savaite, šįkart varžovai, kaip sykis, žaisti neleido. Kita vertus, kol stebuklus išdarinėjo vartininkas, tol ne taip svarbu buvo, kas žaidė geriau, o kas blogiau.

Vis tik, įvartis brendo, brendo ir pribrendo. Aivaras Grabliauskas permetinėjo vartininką, o Vitalijus Grinevskis uždarė perdavimą ir 1:0. A.Grabliauskas šiame ture tikrai patektų į simbolinę turo rinktinę, nes po to perdavimo jis dar pelnė du įvarčius bei daugiausiai prisidėjo prie komandos pergalės.

„Svajonė“ pirmavo neilgai. Po standartinės situacijos prie šios komandos vartų kilo sumaištis ir ja sėkmingai pasinaudojo vyriausias „Rivonos“ atstovas Stanislavas Denkovskis. Tada „Svajonė“ vėl įmušė ir žaidimas visiškai pasikeitė.

„Natūralu, kad turėdami persvarą atsitraukėme giliau ir gaudėme varžovus „ant kontratakų“. Ši taktika buvo teisinga, išskyrus tai, kad niekaip nesugebėjome įmušti. Mes gal septynis kartus pabėgome vienas prieš vieną“, - atsiduso „Svajonės“ vadovas Martynas Kulvinskas.

Viena kontratakų virto trečiuoju įvarčiu, o „Rivona“ nusprendė žaisti va bank. Pagal žaidimo scenarijų tai visiškai pasiteisino.

„Ne jų nuopelnas, kad jie įmušė antrą įvartį. Tas įvartis buvo viskas viename: balionas, rikošetas ir vartininko klaida“, - apie antrąjį priešininkų įvartį sakė M.Kulvinskas.

Per paskutines dešimt minučių „Rivonos“ žaidybinė persvara buvo milžiniška, tačiau daugiau nei vienos progos sukurti nebepavyko.