Jie kol kas nežaidžia ypatingo futbolo, jie nemuša daug įvarčių, nerenka stipriausios savo sudėties, jie nedaro beveik nieko, ko nedaro kita komanda. Tiesa, sugeba apsiginti, realizuoti negausias progas ir, svarbiausia, laimėti. „Vilkai“ yra vienintelė lygos komanda 2018 metų VFL kampanijoje nepraradę nei vieno taško. Galime tik pagalvoti, kas bus, kai šios komandos nariai dar geriau pažins vienas kitą?

Carlsberg nealkoholinis – Vilkai 0:2

Tiems, kurie matė nors vienas CRNL ar „Vilkų“ rungtynes, tai jie turėtų susidaryti puikiausią vaizdą, kas vyko ir jų tarpusavio dvikovoje. Žaliai balti lyg išprotėję (teigiama prasme) ieškojo savo galimybių, „Vilkai“ – nors daug klydo, tačiau savo progas pavertė įvarčiais. Pirmasis krito po standartinės situacijos, kai „Vilkai“ pademonstravo PRO levelį, antrasis – dvikovos pabaigoje.

„Vilkai“, kaip patys sako, pasiekė turbūt ketverių metų rekordą pagal susirinkusių komandos narių skaičių į rungtynes. Nepaisant to, bardakėlio išvengti nepavyko.

Iš tikro, buvo įdomu stebėti CRNL žaidėjų būseną po pirmojo įvarčio. Komanda nepasimetė! Ir nori nenori grįžtant į praėjusius metus, tai vis dar atrodo kažkas neįprasto.

Žaliai balti lyg niekur nieko tęsė savo žaidimą ir, kurė momentus ir, jei atvirai, nusipelnė išlyginamojo įvarčio. Kita vertus, bonusai „Vilkų“ gynybai, kuri ir vėl atliko puikų darbą.

„Net pralaimėję 0:2 šiemet jaučiame didesnį pasitenkinimą nei pernai iškovoję pergalę“, - konstatavo Donatas Kairys.

„Žaidimo nėra, rezultatas yra“, - savo poziciją išdėstė Tomas Butkus.

Žaibo kirtis – Svajonė-Infra-Tonitra 1:1

Kai „Svajonė“ buvo įsitaisiusi viršutinėje turnyro lentelės vietoje, netrūko skeptikų, spėjusių pažymėti, kad taip yra dėl to, kad „Svajonė“ kol kas nespėjo sutikti savęs verto priešininko. Ir, prašau, prieš juos stojo vieni pretendentų į titulą – „Žaibo kirtis“.

Verta pabrėžti, kad ŽK nepadėjo Gintautas Šteinas, kuris vis tik šioje komandoje groja vienu pagrindinių smuikų. Aišku, teigti, kad būtent tai padarė lemiamą įtaką galutiniam rungtynių rezultatui būtų neteisinga.

ŽK rungtynių pradžią pramiegojo, o „Svajonė“ nusprendė, kad tuo būtų galima pasinaudoti. Net keli gana pavojingi epizodai pačioje rungtynių pradžioje ir rezultatas 1:0 jų naudai.

To jiems ir tereikėjo – jie atsitraukė ir bandė gaudyt ŽK „ant kontratakų“. Tokia taktika yra rizikinga ir, manau, pati „Svajonė“ tą pajuto.

ŽK pradėjo lipti, kurti progas, o įvartį įmušė tada, kai jis mažiausiai švietėsi. Baudos smūgis, klaida, 1:1. Nuo tada žaidimas nepasikeitė, rezultatas taip pat.

Fun fact: Erikas Šagunas 79 minutę užsidirbo antrą geltoną kortelę ir buvo priverstas palikti aikštę. Futbolininkas dėl to per daug neliūdėjo, nes turėjo papildomą minutę paruošti gimtadieninį stalą.

Siena – PILK 2:2

Tiek viena, tiek kita komanda po praėjusių metų yra žengusi milžinišką žingsnį į priekį ir dabar stebėti jų rungtynes yra vienas malonumas. Noriu pabrėžti, kad skirtingai nei prieš tai aprašytose rungtynėse, kur „Svajonei“ daugiau mažiau lygiosios nėra blogas rezultatas, čia nebuvo komandos, kuri norėtų susitaikyti su tokia baigtimi. Tai reiškia, kad esant rezultatui 2:2, abi komandos nenorėjo, kad baigtųsi laikas, o ieškojo savo galimybių laimėti.

Nuo pat pradžių aikštėje vyko itin dinamiška ir įdomi kova. „Siena“ prasileido, tada išlygino, tada vėl prasileido, tada vėl išlygino.

Pabaigoje, vis tik, arčiau pergalingo įvarčio buvo, būtent, „Sienos“ komanda, tačiau jei taip būtų atsitikę, PILKų būtų natūraliai gaila. Jie įdėjo per daug pastangų, kad būtų likę su nuliu taškų aikštėje.

Vertinant subjektyviai, vienos įdomesnių šio sezono VFL rungtynių.

Setas – RELAX 0:3

Šiose rungtynėse žaidė skirtingo kalibro komandos, todėl nieko kito ir nebuvo galima tikėtis. Na nebent to, kad „Setas“ kurį laiką sugebės nepraleisti. Nepaėjo – Edvinas Mučinis pasižymėjo jau antrąją rungtynių minutę.

„Galvojau, kad tas įvartis leis labiau atsipalaiduoti, tačiau mes dar nežaidžiame savo žaidimo“, - konstatavo Ramūnas Ražanauskas iš RELAX.

Po to įvarčio aikštėje vyko tarsi katės – pelės žaidimas, kuriame nebuvo aiškus atsakymas tik į vieną klausimą: kiek?

„Setą“ reiktų pagirti – komanda praleido tik tris įvarčius, o grįžtant į praėjusį sezoną, tai įvykdavo ne taip ir dažnai. Be to, ši komanda mėgaujasi galėdama žaisti, o ne skaičiuoti kas, kam ir kiek įmuša įvarčių.