Atrodo, tik startavome, bet trečdalis 2020 – ųjų sezono jau praeity. Tas trečdalis į esminius klausimus dar neatsakė, tačiau pradžia yra ir bent numanyti, kas keliaus į grupės ketvertuką, o kas liks už jo ribų jau galime. Ketvirtadienį visose ketveriose rungtynėse buvo netikėtų, o kai kur ir sunkiai suprantamų dalykų, todėl šiame tekste remsimės būtent jais.

Per ketverias rungtynes buvo įmušta trylika įvarčių. Išskyrus „Skaidiškių“ pergalę prieš „Lempą“, visose kitose rungtynėse likimas sprendėsi paskutinėmis minutėmis.

Skaidiškės – Lempa 8:0.

Po antradienį patirto pralaimėjimo „Oniksui“ „Skaidiškių“ ekipa įspraudė save į itin siaurą kampą. Norėdami patekti į kitą etapą, dabar jie privalo viską laimėti. Tokiais atvejais, jei esi silpnesnis, tokiam varžovui po kojomis geriau neatsidurti.

Vis tik, tokia išankstinė nuomonė labai greitai buvo paneigta. Kažkuriuo metu netgi atrodė, kad aikštėje – dvi lygiavertės komandos. „Jei nenugalėsime „Lempos“, tai geriau į ketvertuką nepatekti. Nebus ten ką veikti“, - sužaidus maždaug dešimt minučių nuo savo suolo kalbėjo „Skaidiškių“ atstovai.

Tiesa, tuo metu šios komandos pajėgumas pradėjo ryškėti, atsirado progų, o galiausiai buvo įmuštas pirmas rungtynių įvartis. Tuo metu rungtynės skaičiavo 18 – ąją minutę.

Kas pasikeitė? Nieko. Tuom ir žavios VFL žemesnes vietas užimančios komandos, kad jos, nepriklausomai nuo rezultato, bando mėgautis tuo, ką daro.

Netrukus buvo įmuštas antras įvartis, o iki kėlinio pabaigos ir trečiasis. Po pertraukos „Skaidiškių“ pranašumas buvo dar didesnis, todėl kalbėti apie kažkokią intrigą nebėra prasmės.

Netikėtumas: pirmojo kėlinio pirma pusė. „Skaidiškės“ nuo savo geriausio žaidimo buvo be proto toli.

Carlsberg nealkoholinis – Gulbinai 1:1.

Retai taip būna, kad žaidžia dvi lygios komandos ir po rungtynių abi vieningai sutinka, kad lygiosios yra absoliučiai dėsningas rezultatas. Ši dvikova kaip tik tokia – vieną kėlinį geresnis buvo „Carlsberg“, antrą kėlinį „Gulbinai“, komandos pasidalino po įvartį ir iškovojo po tašką.

„Gulbinams“ šioje dvikovoje labai trūko Liutauro Mažeikos. Kita vertus, po truputį mes jau galime priprasti, kad kažkam kažko trūko. „Carlsberg“ šiuo atveju – ne išimtis. Jei jie pradėtų skaičiuoti savo nuostolius, tai jie irgi atrodytų pakankamai įspūdingai.

Nepaisant netekčių, abi komandos žaidė ir tą darė pakankamai gražiai. Kaip jau minėjau, „Carlsberg“ iki pertraukos buvo geresnis, bet tai nereiškia, kad „Gulbinai“ buvo tik stebėtojai. Kaip ten bebūtų, Eugenijus Zablockis žaliai baltiems suteikė vieno įvarčio pranašumą.

Po pertraukos vaizdas apsivertė taip stipriai aukštyn kojomis, kad sunku net patikėti, jog taip būna. Vos po šešių minučių Andrius Dubickas pelnė vieną gražiausių sezono įvarčių. Pamatęs vartus palikusį „Carlsberg“ vartininką, A.Dubickas praktiškai iš aikštės vidurio perkėlė varžovą ir rezultatas tapo 1:1.

Likęs pusvalandis buvo pakankamai gyvas, o geriausia proga priklausė Jonui Garšvai. Pastarasis technišku smūgiu, likus maždaug dešimčiai minučių iki dvikovos pabaigos, sukirto kamuolį į virpstą.

Netikėtumas: abiejų komandų atstovų vienbalsis sutikimas, kad lygiosios – dėsningas rezultatas.

Vilkai – WWG 0:2

Jei yra gyvenime neteisybė, tai ši dvikova yra geriausios tos neteisybės atspindys. Tai, kaip „Vilkai“ žaidė antrąjį kėlinį, jie tiesiog privalėjo laimėti šias rungtynes. O dabar apie viską nuo pradžių.

O pradžioje norėtųsi paminėti šių rungtynių herojų. Nepatikėsi, bet tai ne Vasilijus Novičkovas, ne du įvarčius pelnęs Povilas Juozapas Montvilas, o vartininkas Aurimas Dambrauskas. Sunku nupasakoti žodžiais jo indėlį į pergalę, bet jis yra nenusakomas.

Pačios rungtynės nuo pat pirmųjų minučių buvo įdomios. Trumpai reziumuojant pirmąjį kėlinį, verta pažymėti, kad „Vilkai“ sukūrė daugiau progų, bet pati geriausia priklausė WWG. Daumantui Žukauskui buvo suteikta proga realizuoti baudinį, bet į vartų plotą pataikyti jis nesugebėjo.

Po pertraukos „Vilkai“ pradėjo žaisti į vieną pusę. Tokių gerų „Vilkų“ nebuvo nuo to legendinio sezono, kai jie sugebėjo prasibrauti į finalą. Tačiau tuo ir skiriasi geros komandos nuo nugalėtojų komandų. Pirmas WWG apsilankymas prie varžovų vartų 73 minutę virto įvarčiu. Antrasis apsilankymas – antruoju. Ir tiek žinių.

Netikėtumas: Sunku suvokti, kaip tokią milžinišką persvarą turinti komanda futbole gali pralaimėti.

ŽV – PILK

Šių rungtynių baigtis buvo nulemta dar 9 – ąją minutę, kai Irmantas Kaprašovas pelnė įvartį. Ilgą laiką atrodė, kad išsaugoti šios persvaros PILK-ams nepavyks. Tiesa, taip neatrodė patiems PILK-ams.

„Tai buvo tas kartas, kai varžovai spaudė, bet vis tiek jautei, kad pavyks išsaugoti persvarą ir laimėti rungtynes. Labai džiugu“, - po dvikovos kalbėjo Vygantas Šepetis.

ŽV žaidybinė persvara, laikui bėgant, augo ir augo, o antrajame kėlinyje pasiekė milžinišką. Žaidimas vyko vienoje pusėje, tačiau viena labiausiai nenuspėjamų komandų pasižymėti nesugebėjo. Kaip sakė Donatas Karčiauskas, dėl to kaltas į „Barcelona“ klubą išvykęs Šarūnas Jasikevičius.