Teoriškai dar viskas įmanoma, tačiau praktiškai jau aišku, kad „Skaidiškės“ šiemet į geriausių komandų aštuntuką nepateks. Net jei nuo pat pradžių buvo kalbama apie „vienus už borto“ labai stiprioje A grupėje, tačiau sunku buvo įsivaizduoti, kad tie vieni bus „Skaidiškių“ atstovai.

Tiesa, jei „Žaibo kirtis“ pralaimės paskutines dvejas rungtynes toms pačioms „Skaidiškėms“ ir „Setui“, situacija gali apsiversti aukštyn kojomis. Tačiau tuo nebetiki net patys „Skaidiškių“ atstovai.

B grupėje po vakarykštės pergalės praktiškai kelialapį į atkrintamąsias užsitikrino WWG atstovai. Nors teorinių galimybių dar yra ir kitokiam scenarijui, tačiau tam jau reikalinga aukštoji matematika. Visų pirma, sunku įsivaizduoti, kad fantastiškai vakar žaidę Martyno Areškos auklėtiniai per likusias dvejas rungtynes nepelnys nė taško, visų antra – 10 taškų, norint žengti į ketvirtfinalį, dažniausiai užtekdavo aštuonių (ne septynių, kaip šiemet) grupėje, visų trečia – tai neįmanoma.

Štai tokia septintojo metų mėnesio septintoji diena. Pažymėkime dar ir tai, kad antradienis buvo septintoji šio sezono VFL diena. Nežinau, ar tai turi ką bendro, tačiau tie trys septynetai buvo pažymėti net 42 įvarčiais!Neabejotinai, rezultatyviausia šio sezono diena, kai įvarčiai vidutiniškai krito kas.. SEPTYNIAS minutes.

Dineris – Skaidiškės 4:1

„Dineris“ į principines rungtynes su „Skaidiškėmis“ surinko praktiškai idealią sudėtį. Trūko tik Vido Kaušpado. Trūko protokole, bet netrūko aikštėje. Nuo pat susitikimo pradžios „Dineris“ buvo pajėgesnė komanda, kuri žino ko nori ir žino, kaip tai pasiekti. Apskritai, tokį „Dinerį“ mes matėme jų čempioniškame sezone, nuo kurio jau prabėgo net ketveri metai.

Pirmasis „Dinerio“ priešrungtyninis pasirinkimas – Jurijaus Mendaus pozicijos pakeitimas. Šioje dvikovoje, pirmąkart šiame sezone (bet tikrai ne lygos istorijoje) „Dinerio“ saugas tapo vartininku. Ne iš blogo gyvenimo. tiesiog buvo priimtas toks sprendimas.

Didžiulė žaidybinė persvara netrukus virto pirmu įmuštu įvarčiu. Skaidiškiečiai bandė „atlošti aikštę“, bet tą daryti sekėsi sunkiai. Tiesa, vienas Ronaldo Solomino smūgiuotas kamuolys atsitrenkė į virpstą, tačiau tai buvo vienintelis realus šansas, kai „Skaidiškės“ galėjo išsigelbėti.

Antrojo kėlinio pradžioje Giedrius Šablinskas pelnė savo antrąjį (komandos trečiąjį) įvartį ir, iš esmės, jau viskas buvo aišku. Jau po antrojo „Dinerio“ įvarčio skaidiškiečiai pristabdė, o po trečiojo – visiškai sustojo.

75 minutę Marijanas Nevedomskis pelnė garbės įvartį, jo komandos draugai skubėjo mušti antrą, tačiau gavosi taip, kad įmušė „Dineris“. Solidžios mėlynųjų rungtynės – solidi pergalė.

Oniksas – Setas 11:1

Trumpai reziumuojant, tai „Oniksui“ buvo taip lengva, kad komanda nusprendė, jog vartininku kurį laiką galėtų pabūti ir Olegas Ivanovskis. „Setas“, kaip šio klubo žaidėjams įprasta, mėgavosi procesu, kuris buvo pasaldintas pabaigoje pelnytu įvarčiu.

Tai, kad „Oniksas“ laimės nesunkiai, buvo aišku nuo pirmųjų šios komandos atakų. Apskritai, vaizdas buvo panašus į tą, kurį mes matėme pirmose „Onikso“ rungtynėse“ prieš „Lempą“. Tiek tada, tiek dabar įvarčiai krito ketvirtąją minutę; tiek tada, tiek dabar daugiausiai įvarčių (šįkart 4) įmušė Arminas Lapinskas. Skirtumas tik toks, kad šįsyk „Setas“ galėjo pasidžiaugti bent garbės įvarčiu. Jis buvo įmuštas rezultatui esant 10:0.

Dar šiek tiek. „Seto“ vartininkas ir šiose rungtynėse buvo geriausias komandos žaidėjas, o patys „Seto“ atstovai tvirtina, kad tiek daug įvarčių galva dar nėra praleidę.

WWG – PILK 10:1

Jei praėjusią savaitę WWG be proto sekėsi, tai šįsyk apie jokią sėkmę kalbėti neverta. Nuo pirmos minutės buvo aišku, kad ši komanda su PILK neturės jokio vargo. Keista. Šiame sezone PILK yra sužaidę labai gerų rungtynių, todėl toks beviltiškas žaidimas yra mažų mažiausiai staigmena.

Savo persvarą WWG pradėjo krautis 4 minutę, kai baudos smūgiu patranką paleido Vasilijus Novičkovas, o kamuolys nuo skersinio įskriejo į vartus. Nors antrojo antrojo įvarčio teko laukti ilgai, tačiau visą tą laiką žaidimas vyko vienoje aikštės pusėje.

PILK pagyvėjimas buvo tik po to, kai buvo sušvelnintas atsilikimas iki 1:3 ir tuomet, kai WWG įmušė šeštąjį įvartį. Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad tais atvejais žemesnę pavarą jungdavo patys WWG atstovai.

Po to, kai 46 minutę WWG įmušė šeštą įvartį, PILK bent dešimt atakų baigdavosi smūgiais į varžovų vartus. Žiūrint į rezultatą, gali atrodyti, kad PILK puolime nieko nekūrė, tačiau tai yra netiesa. PILK tiesiog gynyboje žaidė labai prastai, o WWG progų realizacija buvo neįtikėtina.

Kaip ten bebūtų, WWG antradienį buvo gerokai stipresnė komanda.

Žaibo kirtis – Lempa 14:0

Turbūt, apie „Žaibo kirčio“ pajėgumą čia kalbėti neverta, tačiau verta atkreipti dėmesį į kai kuriuos „Lempos“ niuansus. Ši komanda išmoko žaisti rungtynių pradžias. Ir jei atmestumėm jų dvikovą prieš „Setą“, tai yra pirmas kartas, kai komanda daugiau nei 18 minučių nepraleido nei vieno įvarčio.

Apskritai, per tas 18 minučių „Lempa“ pirma kėlė kamuolį nuo kampinio gairelės, pirma sukūrė gana pavojingą progą ir tikrai neatrodė, kad ji bus ta komanda, kuri netrukus vieną po kito kamuolį trauks iš tinklo.

Ką turiu omeny, sakydamas vieną po kito? 19 minutė – 0:1, 20 minutė – 0:2, 21 minutė – 0:3. Vis tik, žavingiausia yra tai, kad nepaisant rezultato, „Lempa“ ir toliau žaidžia taip, kaip jie moka ir kaip jiems išeina.

O rezultatas? Ką ten rezultatas..