Skambės banaliai, tačiau laikas bėga nenumaldomai greitai. Šiame sezone Vasaros futbolo lyga netrukus pasieks pusę, o tokiais atvejais galima daryti pirmąsias išvadas. Šioje išvadoje – vienintelė taškų dar nepraradusi „Norfos“ komanda.

Kai ši ekipa (tuomet dar vadinosi „Rivona“) prisijungė prie VFL, ji buvo viena silpnesnių lygos komandų. Nors bandydavo pripažintiems favoritams kibti į atlapus, tačiau dažniausiai vis tiek likdavo su nuliu taškų.

Tada atėjo 2019 – ieji, kai bjaurusis ančiukas po truputį pradėjo virsti gražuole gulbe. Pasipylė pergalės, komanda pirmajame etape grupėje iškovojo pirmą vietą ir tik nemokėjimas žaisti atkrintamųjų varžybų jai uždarė kelią į pusfinalį.

„Subrendome“, - po ketvirtos iš eilės pergalės į klausimą, kuo skiriasi praėjusio sezono „Rivona“ ir šio sezono „Norfa“, atsakė komandos idėjinis lyderis Tomašas Rudzianec.

Apskritai, šios komandos atsinešimas į lygą yra pavyzdinis. Tarkime, rungtynėse su „Oniksu“ kažkuris iš žaidėjų suklydo. Iškart sulaukė replikos, kad „koks atsinešimas – toks ir rezultatas. Reikėjo laiku ateiti, normaliai apšilti ir tokių nesąmonių nebūtų“.

Niekas nežino, kaip „Norfai“ seksis/ nesiseks toliau, tačiau kad ši komanda yra viena iš pretendenčių laimėti šio sezono auksą – tai faktas.

 

Oniksas – Norfa 0:8

Tie, kas vėluodami rinkosi į rungtynes, perklausdavo, ar tikrai teisingai išgirdo ir ar tikrai „Norfa“ taip triuškina „Oniksą“. Tai buvo visiška tiesa – per pusvalandį „Norfa“ įsiamžino keturiais įvarčiais.

Pasakojimą apie šias rungtynes vertėtų pradėti ties tuo, kad „Oniksas“ šiemet yra „sulūžęs“ taip, kaip jokia kita lygos komanda. Dar blogiau šiai komandai yra tai, kad daugelio žaidėjų patirtos traumos nėra vienadienės. Tai natūraliai sutrumpino žaidėjų suolelį ir tuo pačiu komandą privedė prie tokio fiasko.

Pati dvikovos pradžia apie tokią baigtį nedavė absoliučiai jokios užuominos. Apskritai, „Onikso“ išėjimai į atakas atrodė netgi įdomesni. Tada atėjo dvyliktoji rungtynių minutė, kuri viską pakeitė iš esmės. Po visko drąsiai galime sakyti, kad tas pirmasis įvartis „uždarė“ rungtynes.

Vėliau „Norfos“ žaidėjai savotiškai net tyčiojosi iš varžovų, klaidindami juos pačiais įvairiausiais būdais. Tuo pačiu skirtumas vis augo. Per kėlinį „Norfa“ sumušė penkis įvarčius, o tai, be abejo, yra labai tvirtas pamatas pergalei pasiekti.

„Galime nuleisti rankas ir praleisti dešimt įvarčių arba pabandyti žaisti ir garbingai užbaigti rungtynes“, - per pertrauką tarpusavy kalbėjosi „Onikso“ atstovai.

Po šių žodžių ir teisėjo švilpuko, skelbiančio antrojo kėlinio pradžią, neprabėgo nei šimto sekundžių, kai kamuolys šeštą kartą atsidūrė „Onikso“ vartuose.

Taip, antrąjį kėlinį ši komanda žaidė geriau, turėjo kelias visai neblogas progas, bet vertinant visas rungtynes, matėme absoliutų „Norfos“ dominavimą ir puikią pergalę.

 

Gulbinai – Svajonė-Infra 8:1

Šių rungtynių baigtį lėmė „Svajonės“ nesusirinkimas į rungtynes. Ši ne vieną veteraną turinti ekipa į dvikovą surinko tik septynis žaidėjus, o tai reiškia, kad visas 80 minučių ji buvo priversta žaisti mažumoje.

Rungtynių pradžioje komanda dar bandė laikytis plano ir žaisti nuo gynybos, tačiau kai buvo praleistas pirmasis įvartis, iškart ant „i“ buvo sudėti visi taškai. Kuo toliau, tuo labiau augo „Gulbinų“ žaidybinė persvara, virtusi ir įvarčiais į „Svajonės“ vartus.

Karščiausias susitikimo epizodas buvo užfiksuotas sužaidus maždaug pusvalandį. Į Panerio stadioną užsuko „Gulbinų“ idėjinis lyderis Jonas Garšva. Vartininkas Artūras Petraška, atsisukęs į komandos draugą, užtraukė „Su gimimo diena“.

Skambėjo, reikia pripažinti, neblogai, tačiau Artūras pamiršo, kad tuo metu vyksta rungtynės. Tiesa, to nepamiršo Vismantas Žukauskas iš „Svajonės“, kuris iš aikštės vidurio paleido „balioną“ bei pelnė įvartį.

Kamuoliui, dar prieš kertant vartų liniją, „Gulbinų“ atstovai dar spėjo sušukti „Artūrai“, tačiau šis, įsijautęs į gimtadieninę dainą, apsaugoti vartų jau nesuspėjo.

„Svajonės“ futbolininkai po rungtynių prašė padėkoti tiems komandos draugams, kurie šįsyk rungtynėse nepasirodė. Prašė – tai prašė. Ačiū.

 

ŽV – WWG 0:1

ŽV susirinko puikios sudėties, vartuose turėjo Maksimą Bechterevą ir žaidė žaidimą, kuris pralaimėjimo absoliučiai nevertas. Nuo pirmos iki paskutinės minutės ŽV buvo įdomesnė komanda, tačiau.. įvartį pergalingą įvartį pelnė WWG.

Kažkaip nuo seno įprasta, kad į rungtynes atvykus M.Bechterevui, ŽV žaidimas susistyguoja. Maksas ne tik pats apsaugo vartus, tačiau ir sudėlioja komandos draugus į vietas taip, kad šiems telieka vykdyti komandos draugo nurodymų.

Šioje vietoje vertėtų darsyk prisiminti ir WWG vartų sargą Aurimą Dambrauską, kuriam pirmoji sezono pusė yra tiesiog fantastinė. Kiek varžovai kūrė progų, tiek jis viską gesino.

Grįžtant prie Makso, tai antrajame kėlinyje jis pats nusprendė įsijungti į žaidimą, tokiu būdu komandai suteikdamas vieno žaidėjo persvarą. Tiesa, toks žaidimas yra pavojingas tuo, kad varžovai perėmę kamuolį, gali iš toli smūgiuoti į tuščius vartus. Ne kartą tai ir darė. Tačiau nesėkmingai.

Reziumuojant šias rungtynes, verta prisiminti klausimą: kuo skiriasi geras žaidimas nuo čempioniško žaidimo?

 

Vilkai – Carlsberg nealkoholinis 1:2

„Vilkai“ per ketverias šio sezono rungtynes yra surinkę tik vieną tašką ir yra antra blogiausia lygos komanda. Čia jei tik žiūrėsime tik į surinktus taškus. Tačiau jei žiūrėsime į jų kuriamą žaidimą ar į jų sukurtų progų skaičių, tai ji yra viena įdomiausių komandų, kuri dar šiame sezone gali stipriai patriukšmauti.

Rungtynes su „Carlsberg“ „Vilkai“ pradėjo su neįtikėtina energija. Ataka vijo ataką, o proga – progą. Vertėtų išskirti labai aukšto lygio Josifo Valentinovičiaus pasirodymą. Šįsyk jis buvo atsakingas už savo vartų saugumą ir su užduotimi susitvarkė kuo puikiausiai.

Pirmas labai rimtas signalas žaliai baltiems suskambo trečią minutę, kai po baudos smūgio kamuolys atsitrenkė į virpstą. Dar po minutės „Carlsberg“ įsimušė įvartį į savo vartus. Įdomu tai, kad Vilius Linkevičius pyko ant komandos draugo dėl neatliko perdavimo, tačiau pyktis netrukus virto šypsena.

„Carlsberg“ po praleisto įvarčio šiek tiek reabilitavosi, o pagrindinis reabilitacijos kaltininkas buvo Mantas Skipitis. Jis iki pertraukos vienas susikūrė tris progas – dvi iš jų virto įvarčiais.

Po pertraukos „Vilkai“ dėjo didžiules pastangas išlyginti rezultatą, tačiau dėl sutankintos varžovų gynybos to padaryti nesugebėjo.