Vasaros futbolo lygos 9-oji diena prabėgo, pavadinkime, netikėtai. Kai kurių susitikimų rezultatai ir pats žaidimas aikštėje aiškiai davė suprasti, kad ankstesniuose sezonuose lyderiavusios komandos tik dabar įgauna sportinę formą ir bando atsigriebti už nesėkmes šių pirmenybių pirmoje pusėje. Be abejo, visų pirma, kalba vyksta apie „Skaidiškes“.

Nors skaidiškėnai jau yra susitaikę su tuo, kad pirmojo aštuoneto jiems šiemet nematyti, tačiau komandai tai netrukdo žaisti gerai ir „nukalti“, pavyzdžiui, „Žaibo kirtį“. Teoriškai dar įmanoma, kad ne „Žaibo kirtis“, o „Skaidiškės“ pateks į ketvirtfinalį, tačiau tam reikia nemažos staigmenos – „Žaibo kirčio“ pralaimėjimo „Setui“.

Tuo metu kitoje aikštės pusėje netikėtumų pažėrė „Oniksas“, kuris šiemet, kaip niekada „sulūžęs“, pavargęs ir visoks koks. Tačiau nukalta pergalė prieš „Dinerį“ tik parodė, kad nieko aiškaus šiame sezone dar nėra, o kaip bus niekas nežino.

Malonių akiai vaizdų parodė ir lygos naujokė „Lempa“. Vienoje iš paskutiniųjų pirmojo etapo rungtynių, prieš grupėje lyderiaujančią „Norfą“, pastarieji sugebėjo susikurti progų, kurie vos netapo pirmaisiais susitikimo įvarčiais. Kaži kaip jiems įkritus, būtų klostęsi toliau.

Ar pamenate, kai „Svajonė“ tapo lygos vicečempione? Kadaise taip, bet šįsyk, jų šlovingą praeitį užgožė „Vilkai“, sužaidę rezultatyviai kaip niekada.

 

Skaidiškės - Žaibo Kirtis 3:2

Sunkiai pradžioje rinkęsis „Žaibo kirtis“ sulaukė netikėtų varžovų išpuolių dar pačioje susitikimo pradžioje. Du greiti įvarčiai per pirmąsias 10 minučių į ŽK vartus ir pastariesiems teko kaip mat sunerimti dėl savo žaidimo ir rezultato, kuris prieš taip žaidžiančius skaidiškiečius yra sunkiai išlyginamas.

Tačiau geltoniesiems toks nerimas varžovų stovykloje tik suteikė daugiau motyvacijos ir leido tęsti sėkmingai pradėtus darbus. Dar vieną skausmingą dūrį į mėlynųjų vartus 24 min pasiuntė Ronaldas Solominas, taip pelnęs dublį tos dienos rungtynėse.

Galvų nuleisti ir sausai pralaiminėti ŽK neleido vienas komandos lyderių – Gintautas Šteinas, iš centro zonos pasiuntęs galingą smūgį į vartų kampą. Šis įvartis kiek apramino įsiplieskusias aistras ir neaiškius sprendimus žaidimo metu.

Antroji pusė – jau buvo ŽK naudai. Tačiau rimtesnių priešnuodžių, prieš „Skaidiškių“ gynybą ir vartų sargą nelabai ir buvo rasta. Nors ŽK ir kontroliavo situaciją, visgi persverti rezultato šiems nepavyko. „Skaidiškėms“ šypsojosi sėkmė – juos ne kartą gelbėjo vartų konstrukcija, vartininkas ir šaltakraujiškumas ginantis.

Gintautas Šteinas patvirtino, jog gera varžovų pradžia išmušė jo komandą iš vėžių: „Skaidiškės mums visuomet buvo sunkiai įveikiamas varžovas ir itin neparankus. Jie turėjo kelias progas, padarė 2:0, na, o mums jau reikėjo sugrįžti į žaidimą, tačiau iki galo to įgyvendinti nepavyko.“

Tuo metu Marius Bukauskas tikina, kad šiandien tikrai nesitikėjo pergalės: „Šis sezonas toks sunkus ir nenuspėjamas, tarsi žaidžiame neblogai, bet neįmušame. Na, o šiandien žaidėme su tokia komanda, kuri turbūt jau supranta, kad pateko į kitą etapą ir nemanau, kad prieš „Setą“ praloš. Todėl galbūt jie atsipalaidavo, na ir mums šiek tiek pasisekė pradžioje“.

 

Dineris – Oniksas 1:4

Turbūt nelabai, kas tikėjosi, jog „Oniksas“ taip rimtai gali pasipriešinti vienai geresnių komandų lygoje, ypač, turint omeny, kiek traumų šį sezoną lydi „Oniksą“. Visgi, pastarųjų dominavimas rungtynių pradžioje tęsėsi beveik visas rungtynes, na o „Dineris“ liko nesupratęs, kodėl taip nesiseka.

Nors kamuolio kontrolė buvo pasiskirsčiusi tolygiai, tačiau „Onikso“ sprendimai buvo kur kas brandesni, o su jais – įkrito ir įvarčiai. Rimtą paraišką rungtynėms raudonieji pateikė dar rungtynių pradžioje, kai 11-ąją minutę „Dinerio“ vartininką nuginklavo Robertas Lipnevičius.

Nors pirmoje pusėje įvarčių daugiau niekas nepelnė, tačiau antroji prasidėjo identiškai. „Dineris“ stengėsi kuo greičiau „įkąsti“ varžovui, kurdamas progas prie jų vartų, tačiau „Oniksas“ ima ir muša dar vieną, ir dar trečią.

Visgi, kamuolys vartų tinkle įsitaiso ir „Onikso“ vartuose, 64-ąją minutę, tačiau jis, rodėsi, jog nei kiek nepastūmėjo mėlynųjų į priekį. Užbaigti rungtynes liko tik formalumas, o priedo to, prie pasyvios gynybos, į pastarųjų vartus įkrito ir ketvirtas įvartis.

Paulius Anuškevičius tvirtina, jog laimėjo tie, kas buvo visa galva gyvesni ir labiau norėjo: „Tokių rungtynių tikrai nesitikėjome. Varžovai buvo geresni, galėjo įmušti mums ir dar daugiau. Tai bus mums pamoka. Turbūt po pergalės prieš savaitę šiek tiek pasikėlėme, vyravo toks atsipalaidavimas, taip ir „užbėgiojo“ mus.“

Laimėtojų gretose Edvardas Ruskan išskyrė, jog tendencija, kai „Oniksas“ kas antrose rungtynėse sužaidžia stipriai ir pergalingai – išlieka: „Varžovai pradėjo ramiai ir matėsi, jog buvo atsipalaidavę, na, o mes žaidėme ir laikėmės savo, gerai susirinkome, buvome greitesni, toks ir rezultatas.“

 

Norfa – Lempa 4:0

Galimai, dar rungtynėms ne neprasidėjus, visi žinojo, ko laukti – „Norfos“ įvarčių lietaus ir „Lempos“ atsimušinėjimo. Tačiau viskas vyko kiek kitaip. Lyderių ir lygos naujokų, kuriems sunkiai sekėsi įsibėgėti, akistata vyko klampiai ir ne tik prie vienų vartų.

Stebint šias rungtynes, susidarė vaizdas, jog žaidžia lygos senbuviai, pasirinkę skirtingas taktikas – vieni dėmesį telkė pozicinėms atakoms, o kiti – susispaudus gynyboje tikėjosi pabėgti į kontratakas. Abi taktikos pateisino lūkesčius, tik lyderiaujančius, turbūt, kiek išmušė iš vėžių.

Nors „Norfa“ ir žaidė brandesnį futbolą, tačiau jų sprendimai atakų smaigalyje dažniau buvo be prasmės. Stiprūs smūgiai skriedavo visur, bet tik ne į laisvą vartų plotą. Šiuo progų švaistymų pasinaudojo lygos naujokė, sėkmingai kelis kartus pabėgdama į lyderių ginamą pusę ir užbaigdama atakas gan grėsmingai. Tačiau iki įvarčių šiems kiek pritrūkdavo greitesnio sprendimo ir šaltakraujiškumo pačiame smaigalyje.

Visgi, grupės lyderiai šiaip ne taip atrasdavo plyšį „Lempos“ ginamuosiuose vartuose ir iškovojo pergalę rezultatu 4:0, nuskriausdami juos dar ir paskutiniąją rungtynių minutę.

„Norfos“ atstovas Tomaš Rudzianec patikino, kad rezultatas tikrai per mažas: „Svarbu patys neprasileidome. Žaidėme individualiai, ne kaip komanda, lyginant kaip žaidėme su „Skaidiškėmis“ ar „Oniksu“. Bet svarbiausia pasiekėme keturis įvarčius, uždirbome tris taškus. Laukia „Dineris“, o ten bus bene sunkiausios grupės rungtynės.“

Gediminas Vansevičius įžvelgia savo komandos progresą ir tikisi, jog ateityje bus vis geriau: „Kol kas esame gerokai silpnesni šioje lygoje, tačiau jau pradedame išmokti gintis. Turbūt ir priešininkai šiandien nežaidė pilna jėga. Jeigu pavyks išlaikyti komandos branduolį, tikiu, kad kitais metais būsime sunkesni varžovai.“

 

Vilkai – Svajonė 6:1

Turbūt „Vilkai“ pagaliau gali atsikvėpti ir ištarti sau „galų gale...“. Ilgą laiką lygoje sėkmingai rungtyniavusi, bet taip ir pergalės neiškovojusi raudonai juodų ekipa, iššovė šįsyk ir taip išsaugojo intrigą dėl patekimo į  kitą etapą.

Nuo pat pradžių entuziastingai ir grėsmingai žaidę „Vilkai“ kūrė progas, tik šį kartą, jos pasiekdavo tikslą, kur kas sėkmingiau, nei visą laiką iki šiol. Varžovus pastarieji skriaudė kas dešimtį minučių ir su lyg kiekvienu įvarčiu vis mažino „Svajonės“ viltis.

Dar skaudesnis epizodas įvyko įpusėjus pirmajai pusei, kai „Svajonė“ papildė savo praleistų įvarčių kraitį, nesėkmingai įsimušdami patys. Šis epizodas tik dar labiau nugesino norą sužaisti geriau ir pasvarstyti apie teigiamą rezultatą, o įsiplieskusios aistros tarpusavyje leido varžovams nesunkiai tęsti ir užbaigti rungtynes triuškinančia pergale.

Mindaugas Broga jau seniai tikėjo savo komanda, tačiau rezultatą pasiekė tik šiandien: „Nesėkmės ir neišnaudotos progos priėjo liepto galą. Nors ir tai, pasižymėjome dar trimis skersiniais ir dviem virpstais. Kitą kartą už tai skirsime patys sau baudas. Šiandien pusę darbo padarėme, lieka padaryti dar pusę“.

„Svajonės“ atstovas Česlovas Norkevičius dar priminė, kad jo atstovaujama komanda kadaise yra tapusi VFL vicečempione, na, o prieš „Vilkus“ komandos progresas buvo matomas: „Rezultatas neskaudus, nes pralaimėjome dviem įvarčiais mažiau nei prieš „Gulbinus“. Būsimose rungtynėse su WWG bus dar geriau – 1:4, kadangi naujai susibūrusi sudėtis jau po vienų rungtynių yra susižaidusi,“ – sarkastiškomis įžvalgomis dalinosi Č. Norkevičius.