Nenumaldomai artėjantis į pabaigą 2020 metų VFL sezonas vis dar atneša šį tą naujo. Pavyzdžiui, vakar buvo pirmas kartas, kai lijo. Kadangi vakaras buvo šiltas, tai daugelį toks lietus nuteikė pozityviai.
Carlsberg nealkoholinis – Dineris 3:9
Praėjusių metų čempionai sužaidė blogiausias rungtynes per paskutinius penkerius metus. Aišku, galima ieškoti priežasčių, tačiau praleisti devynis įvarčius, kai varžovas nežaidžia visa jėga yra gerokai per daug.
Pradėkime nuo to, kad „Carlsberg“ rungtynes pradėjo vienu žaidėju mažiau, o kai aikštėje pasirodė pavėlavęs žaidėjas, „Dineris“ jau pirmavo 1:0. Taip pat verta pridurti, kad „Carlsberg“ neturėjo vartininko, o tai motyvacine prasme vėlgi yra smūgis žemiau juostos.
Įpusėjus kėliniui „Dineris“ pirmavo jau 3:0, o sužaidus pirmąją rungtynių pusę – 5:0. Negali sakyti, kad „Carlsberg“ nežaidė, bet.. komanda darė per daug klaidų. O „Dineris“ tuo naudojosi.
Antrąjį kėlinį „Carlsberg“ pradėjo įvarčiu. Iškart po to surengė dar vieną ataką, kuri buvo pakankamai perspektyvi, kad kristų ir antras įvartis. Nekrito. Užtat itin rezultatyvi buvo dvikovos pabaiga. Per paskutines 100 sekundžių kamuolys vartų tinkle atsidūrė net tris kartus. Iš pradžių pasižymėjo Mindaugas Statauskas. Įvartis buvo sutiktas griausmingomis ovacijomis bei paties Mindaugo „paturbinta“ šypsenėle.
Netrukus Mantas Skipitis ir Eugenijus Zablockis bent truputį sumažino siaubingą savo komandos deficitą. Nepaisant tų įvarčių, tikėtina, kad praėjusių metų čempionai šiemet varžysis tik dėl septintos pozicijos.
Gulbinai – Vilkai 2:2
„Vilkų“ komanda yra mistiška. Kuo ji žaidžia geriau – tuo rezultatas blogesnis, kuo ji žaidžia blogiau – tuo rezultatas geresnis. Šiuo atveju, galima sakyti, kad „Vilkai“ išvis nežaidė, o sugebėjo sužaisti lygiosiomis.
„Gulbinai“ nuo pirmųjų minučių turėjo iniciatyvą, tačiau Deimantas Četrauskas į priekį išvedė „Vilkus“. „Gulbinai“ nepasimetė. Jie ir toliau valdė situaciją aikštėje, tačiau Andžėjus Borovskis skirtumą padvigubino. Tuomet buvo sužaista lygiai pusė pirmojo kėlinio.
„Gulbinų“ nepalaužė ir tas antrasis įvartis. Jie ir toliau valdė situaciją ir dar iki pertraukos po Donato Mekionio ir Jono Garšvos įvarčių rezultatą išlygino.
Antrajame kėlinyje „Vilkai“ atrodė visiškai pavargę ir kartais susidarė įspūdis, kad jie visą kėlinį laukia susitikimo pabaigos. Pabaiga atėjo jiems visai neblogai. Rezultatas nepasikeitė.
„Antrose serijos rungtynėse žaisime geriau, kad turėtumėm galimybę sezono pabaigoje susikauti su „Dineriu“. O ten jau būtų į ką pažiūrėti“, - po dvikovos sakė Tomas Butkus iš „Vilkų“.
Svajonė – Setas 4:1
Sunku tokiose rungtynėse vertinti „Svajonės“ pasirodymą, užtat labai aiškiai galima įvertinti „Setą“. Ši komanda, nepaisant dar vieno pralaimėjimo, sužaidė vienas geriausių šio sezono rungtynių.
Esant rezultatui 0:0, „Setas“ turėjo bent dvi superines galimybes išsiveržti į priekį. Teisybės dėlei, reiktų pripažinti, kad ir „Svajonė“ turėjo šansų, bet juos vis neutralizuodavo eilines fantastiškas rungtynes sužaidęs vartininkas Robertas Butkus.
Pirmasis įvartis krito sužaidus daugiau nei 36 minutes pirmajame kėlinyje. Tuomet savo šou pradėjo Audrius Bukovskis, dublį spėjęs įforminti dar iki pertraukos.
Antrajame kėlinyje „Svajonės“ pranašumas išaugo, tačiau „Setą“ ir toliau daug kartų gelbėjo vartininkas. Likus žaisti dešimt minučių, komandos apsikeitė įvarčiais ir tai buvo pabaiga.
Kovoje dėl mažosios taurės „Svajonė“ įsirašė pirmuosius taškus, „Setas“ lieka be taškų.
ŽV – Lempa 5:1
Nors „Lempa“ dvyliktą minutę jau turėjo dviejų įvarčių deficitą, tačiau bendrai vertinant ši komanda jau yra toli gražu ne ta mušamų berniukų komanda, kurią mes matėme sezono pradžioje. Šia tema geriausias buvo „Lempos“ idėjinio vado Roko Bugailiškio komentaras: „Nėra ko norėti, kad atėję iš gatvės, iškart imtumėm laimėti“.
Kalbant apie pačias rungtynes, tai abi ekipos mėgavosi tuo, ką daro. Progų abi turėjo pakankamai daug, pastangų įdėjo pankamai daug, o galutinis rezultatas galėjo būti kitoks tiek vienos, tiek kitos komandos naudai.
Tiesa, reziumuojant, ŽV laimėjo visiškai pelnytai.