„Žaibo kirčio“ futbolininkai penkerius metus laukė, kad galėtų prisiminti tą jausmą, kurį patyrė 2015 – aisiais, kai finale 1:0 nugalėjo „Vilkų“ atstovus. Nuo to laiko „Žaibo kirtis“ pasikeitė minimaliai, o svarbiausi komandos žaidėjai ekipai atstovavo ir dar viename auksiniame 2020 – ųjų sezone. Tiesa, ne visi. 2020 – ųjų finalo herojaus Justino Baltrimavičiaus prieš penkerius metus komandoje dar nebuvo.

 

Žaibo kirtis

„Žaibo kirčio“ finalai 2015 ir 2020 metais skiriasi iš ėsmės. Tąsyk „Vilkai“ įvartį praleido tik 70 minutę, šįkart – antrajame kėlinyje ŽK surengė tokį fejerverką, kad pakartoti jį bet kam bus labai sunku.

Grįžtant prie finalo herojaus J.Baltrimavičiaus, verta pažymėti, kad jis iki paskutinių sezono rungtynių buvo įmušęs vos du įvarčius ir abu į „Seto“ vartus. Ar tai Justino gyvenimo rungtynės? Būtų per drąsu taip kalbėti, tačiau kad jis jas atsimins ilgai – galime neabejoti.

„Žaibo kirtis“ 2020 – ųjų sezoną pradėjo.. pralaimėjimu „Norfai“. Galime prisiminti, kad tose rungtynėse ŽK nesurinko geriausios sudėties, tačiau tai būtų silpnas argumentas pralaimėjimui pateisinti. Tose rungtynėse būsimieji čempionai neturėjo absoliučiai jokių šansų. Žinant, kad jų grupėje buvo penkios itin stiprios komandos, neatsitiktinai prasidėjo kalbos apie tai, kad ŽK yra vieni iš pretendentų nepatekti į ketvirtfinalį.

Skirtingai nei daugelį metų prieš tai, „Žaibo kirčio“ sportinė forma kiekvienose rungtynėse vis gerėjo ir gerėjo, o atkrintamosiose varžybose tapo pačia geriausia. Nepaisant traumų, Žaibai gana aktyviai rinkosi į rungtynes, todėl jiems niekada nereikėdavo kalbėti apie nuovargį ar kažką panašaus.

„Žaibo kirtis“ į istoriją įeis ir kaip komanda, kuri pirmoji į turnyro uždarymą atvyko atviru autobusu, kuriame didžiuliu garsu skambėjo „We are the champions“. Iš autobuso paskutinysis išlipo Marius Gelumbauskas, kuris tuo metu dar nežinojo, kad netrukus bus pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.

 

Oniksas

„Žaibo kirtis“ finale nugalėjo antrą vietą užėmusį „Oniksą“. Edvardas Ruskan po finalinių rungtynių prisipažino, kad jei prieš sezoną kas nors būtų jo komandai antrą vietą, jis būtų ją paėmęs net negalvojęs. Tai yra natūralu. „Oniksas“ šiemet balansavo ties nedalyvavimo riba, grupėje komanda buvo ta, kuri atrodė, kad veikiausiai liks už grupės ketvertuko ribų, tačiau.. ji nukeliavo iki finalo.

Galbūt, komanda turės kitą nuomonę, tačiau panašu, kad „Onikso“ efektingą skrydė lėmė 5 stebuklingos minutės prieš „Skaidiškes“. Tos pačios penkios minutės, kurios „Skaidiškėms“ sugriovė sezoną, „Oniksui“ grupėje leido užsitikrinti vietą ketvertuke, ketvirtfinalyje užtikrintai sudoroti „Gulbinus“, o pusfinalyje – dar užtikrinčiau – „Norfą“.

Dėl nuolatinių traumų „Oniksas“ šiame sezone išbandė NET penkis vartininkus. Tačiau ne jie, o Arminas Lapinskas buvo svarbiausia komandos figūra. Sezono metu peržengęs trijų šimtų įvarčių klube ribą, „Onikso“ puolėjas ir vėl buvo rezultatyviausias turnyro žaidėjas.

 

WWG

2019 – aisiais Martynas Areška ne kartą kartojo, kad jo komanda būsimoji nugalėtoja. Visi juokėsi juokėsi, tačiau WWG pernai prasibrovė iki finalo ir tik ten buvo priversti pripažinti „Carlsberg nealkoholinis“ pranašumą. Šiemet M.Areška to nebekartojo, tačiau Aurimo Dambrausko ir Vasilijaus Novičkovo duetas milžiniškais žingsniais komandą tempė į viršų.

Tas viršus buvo pusfinalio etapas bei kova dėl trečiosios vietos. Dabar galime tik spėlioti, kaip viskas būtų buvę, jei Deividas Mačiulis ir Daumantas Žukauskas nebūtų patyrę sunkių traumų, tačiau tai faktas, kad su šiais žaidėjais WWG tikrai būtų stipresnė. Ar tai būtų komandai garantavę aukštesnę vietą? To mes niekada nesužinosime.

Kovoje dėl trečios vietos WWG nebuvo daug stipresnė komanda už „Norfą“, tačiau komandos patirtis lėmė įmuštus du įvarčius bei laimėtus medalius. Aurimas Dambrauskas stabiliai tapo geriausiu lygos vartininku.

 

Norfa

Kuo labiausiai skyrėsi „Žaibo kirčio“, „Onikso“ ir „Norfos“ komandos? Pirmosios dvi sezonui persiritus gerino žaidimą, „Norfa“ – blogino. Įspūdingai pradėję turnyrą ir iškovoję penkias pergales iš eilės, „Norfos“ atstovai, neabejotinai, atrodė vieni rimtesnių pretendentų į titulą.

Vis tik, labai sunkiai įveiktas ketvirtfinalis prieš „Vilkus“ parodė, kad ši komanda pažeidžiama. Iki šiol nesuvokiama, kas komandai nutiko pirmose rungtynėse prieš „Oniksą“. Kad ir kaip gerai žaidė „Onikso“ vyrai, pralaimėti jiems 0:4 atrodė sunkiai įmanoma.

Vis tik, jei vertintumėm bendrai „Norfos“ sezoną, tai komanda per metus paaugo. Ji ne tik užėmė aukščiausią poziciją klubo istorijoje, bet ir įgavo dar daugiau patirties prieš kitų metų batalijas.

 

Dineris, Vilkai, Gulbinai, Carlsberg nealkoholinis

Tai yra komandos, kurios sezone pasidalino 5 – 8 vietas. Pelnytai? Sunku pasakyti. Pavyzdžiui, „Vilkai“, kad ir kaip gerai žaidė grupės varžybose, atrodė, kad į tą aštuntuką apskritai nepateks.

„Dineris“? Nepaisant surinktos solidžios sudėties ir, iš  tiesų, labai gero rinkimosi į rungtynes, savo sezoną vertina kaip dar vieną fiasko. Kas nutiko? Primityviai galvojant, daugelis komandos senbuvių dar vienais metais tapo vyresni. Ne taip primityviai galvojant, vis tik, norint geresnių rezultatų, laikas išmokti įveikti WWG gynybą.

„Gulbinai“? Šiemet komanda buvo pernelyg nestabili, kad pasiektų daugiau. Tarkime, ir tos paskutinės sezono rungtynės su „Carlsberg“. Surinkta žymiai geresnė nei varžovų sudėtis, tačiau ilgą laiką teko būti atsiliekančiųjų vaidmenyje. Aišku, situacija būtų kitokia, jei ne pirmos ketvirtfinalio rungtynės su „Oniksu“, kurios buvo pralaimėtos į vieną kasą (0:3).

„Carlsberg nealkoholinis“? Sena gera VFL tyla byloja, kad šiame turnyre apginti titulą yra neįmanoma. Šiemet šią tiesą žaliai balti tik patvirtino. Ko komandai pritrūko? Antroje sezono pusėje – sudėties. Į grupės varžybas pavyzdingai besirinkusi komanda atkrintamosiose varžybose buvo visiškai nepanaši į save. Tiesa, net ir išbalansavę sudėtį, žaliai balti metė iššūkį „Žaibo kirčiui“, bet.. ŽK tiesiog buvo stipresnis.

 

Skaidiškės

„Skaidiškių“ nepatekimas tarp aštuonių stipriausių komandų, turbūt, didžiausias viso šio sezono nesusipratimas. Kaip rašant apie „Oniksą“, pažymėtina, kad ši komanda į finalą pateko per 5 minutes, tai „Skaidiškės“ per tas pačias penkias minutes nepateko į aštuntuką.

Komanda pirmąkart istorijoje laimėjo mažąją taurę ir, kaip patys skaidiškiečiai sako, tai yra geriau nei užimti antrąją vietą. Sunku patikėti, bet kas jau kas – jie tikrai žino, ką reiškia likti antriems.

 

ŽV, Svajonė, PILK, Setas, Lempa

Iš viso apatinio penketuko ŽV atrodė solidžiausiai. Sunku patikėti, bet šiemet ŽV pakankamai gerai rinkosi į rungtynes ir iki paskutinės rungtynių dienos dar turėjo galimybių pakovoti dėl mažosios  taurės.

„Svajonės“ didžiausia problema – susirinkimo klausimas. Tai nėra jauniausia komanda, todėl atsarginių žaidėjų trūkumas, o kartą ir nesusirinkimas į rungtynes darė labiausiai neigiamą įtaką šiai ekipai. Tuomet, kai komanda susirinkdavo, ji tikrai buvo panaši į tokią, kuri verta pirmojo aštuntuko.

PILK po geresnių rungtynių taip pat svajojo apie aštuntuką, tačiau galutinė šios komandos vieta daugiau mažiau atspindi jos pajėgumą. Be visų kitų dalykų, PILK –amms šiemet pritrūko stabilumo, o geras rungtynes keisdavo labai prastos.

„Setas“ įgyvendino užuotį ir neliko paskutinis. Šiemet buvo daug pralaimėjimų dideliais skirtumais, nepaisant to, kad ekipos vartininkas turėjo tiek veiklos, kiek neturėjo nei vienos kitos komandos vartininkas.

„Lempa“ – turnyro naujokė, kuri nepaisant didelio pralaimėjimų skaičiaus į turnyro pabaigą atrodė pakankamai įdomiai. Kaip sakė komandos idėjinis lyderis, šiemet žaidėjai gavo pamoką, kurios rezultatus pamatysime kitais metais.