Atvirai atsakykite, ar nors vienas bent kiek įsigilinęs į Vasaros futbolo lygos reikalus galėjote įsivaizduoti, kad po dviejų turų PILK turės šešis taškus, o WWG – nulį? Ypač, kai šios komandos jau būtų sužaidusios tarpusavio rungtynes. Jei tokių žmonių ir yra, jų yra vienetai, bet realybė yra būtent tokia.

Nedaug trūko, kad ir „Norfa“ po dvejų rungtynių būtų su nuliu tašku, tačiau praėjusio sezono pusfinalininkai sugebėjo panaikinti dviejų įvarčių deficitą prieš „Oniksą“ ir rungtynes baigė lygiosiomis.

„Setui“ ir „Lempai“ pirmieji kėliniai buvo liūdni, tačiau ir vieni, ir kiti rungtynėse prieš „Dinerį“ ir ŽV antraisiais kėliniais gali būti patenkinti.

Oniksas – Norfa 2:2.

Šią dvikovą „Oniksas“ pradėjo čempionišku režimu ir po penkiolikos minučių atrodė, kad „Norfai“ gresia kerštas už praėjusius metus. tuo metu „Oniksas“ jau pirmavo 2:0, o nuo dar vieno neįmušto įvarčio stebuklingai išgelbėjo vartininkas.

Akivaizdu, kad jei ir toliau „Oniksas“ būtų ėjęs ta linkme, komanda būtų laimėjusi rungtynes. tačiau kažkuriuo metu ji pristabdė ir varžovams leido pajusti, kad šie nėra silpnesni. Patys „Onikso“ atstovai kaltino teisėją, tačiau, turbūt, jie ir patys turėtų prisiimti atsakomybę už pasikeitusį blogąja prasme žaidimą.

„Norfa“ dar iki pertraukos skirtumą sušvelnino, o sužaidus beveik dešimt minučių antrajame kėlinyje pelnė išlyginamąjį įvartį.

Per paskutinį pusvalandį aikštėje netrūko kovos, netrūko aistros, netrūko progų (dažniausiai „Onikso), bet situacija nepasikeitė. Maža to, dvikovos pabaigos nesulaukė ir komandos idėjinis vadas Edvardas Ruskan, kuris išlėkė į kitas komandos rungtynes Antakalnyje.

Kam šios lygiosios iškovotas taškas, o kam prarasti du? Realiai, „Oniksas“ buvo arčiau pergalės, bet vertinant apskritai – šios abi komandos vertos patekti į stipriausiųjų aštuonetą ir toliau kovoti dėl pačių aukščiausių vietų.

WWG – PILK 0:2

Kalbant apie šias rungtynes, net neišeina kartoti legendinės Nerijaus Kesmino frazės „Staigmena? Taip. Sensacija? Turbūt, ne“. Čia ir staigmena, ir sensacija. Aišku, iki to momento, kai prasidėjo rungtynės.

Nepaisant užklupusio nemenko lietaus, Martyno Areškos komanda taip ir nesugebėjo atsibusti bei suprasti, kad į rungtynes neįdedant širdies, gali jų ir nelaimėti. Šioje vietoje labai taikliai pastebėjo PILKų Gerardas Papinigis, pažymėjęs, kad WWG nenorėjo laimėti.

Pačios rungtynės atrodė tokios, kad WWG atsidūrė savo kailyje. Turbūt, nereikia priminti apie šios komandos sėkmę statant autobusą. Keista, bet autobuso statybos šįsyk labai sėkmingos buvo komandai, kuri iškovojo antrą pergalę.

Ar šios rungtynės galėjo baigtis kitaip? Be abejo. Žaidybinę persvarą atkarpomis WWG turėjo pakankamai nemažą, tačiau šiuolaikiniame futbole, kad ir kokio lygio jis būtų, kamuolio kontrolė dar nieko negarantuoja.

Besibaigiant dvikovai, Irmantas Kaprašovas smeigė mirtiną dūrį į varžovų vartus ir PILKai su šypsena konstatavo: „mums priklauso alaus“.

Dineris – Setas 7:1

Kaip prieš savaitę „Setas“ išsigelbėjo nuo 0:4, taip šią savaitę pakartoti šią sėkmę buvo neįmanoma. Visų pirma, dėl varžovo. Kaip patys „Seto“ atstovai pažymėjo, „Dineris“ yra keturiomis galvomis stipresnis už ŽV. Sunku pasakyti, ar keturiomis, ar ne keturiomis, tačiau faktas, kad prieš tokią energiją demonstruojančią komandą kažką padaryti yra labai sudėtinga.

Vidas Kaušpėdas ir Ramūnas Radavičius per pirmąsias dešimt minučių dviem įvarčiais nuėmė komandai įtampą, o tada „Dineris“ jau tiesiog mėgavosi tuo, ką darė.

„Mums vis dar sunku išlaikyti koncentraciją visas rungtynes, todėl labai gerai, kad tiek daug įmušėme per pirmą kėlinį“, - po rungtynių sakė Paulius Anuškevičius.

Tikėtina, kad daug komandų neišlaikytų koncentracijos, kai per 40 minučių į varžovų vartus sumuša šešis įvarčius. Žiūrint iš kitos pusės, antrasis kėlinys „Setui“ tapo tikra paguoda – to antrojo kėlinio komanda neprlaimėjo.

ŽV – Lempa 6:1

Nepaisant to, kad prieš savaitę ŽV nesugebėjo išsaugoti KETURIŲ įvarčių persvaros, ant komandos suolo šypsenų netrūko. Ir vėl pirmasis kėlinys komandai susiklostė puikiai – aibė progų, iš kurių penkios buvo pažymėtos įvarčiais.

„Lempai“ trūko bent vieno stipresnio žaidėjo aikštės vidury ir gynyboje, kad viskas būtų sudėliota į lentynėles ir kad varžovų persvara iki pertraukos nebūtų tokia didelė.

Po pertraukos vaizdas pasikeitė, tačiau tam buvo labai aiškūs argumentai, kodėl? Penkių įvarčių ŽV persvara ir komandos žaidėjų pasikeitimas rolėmis. Pavyzdžiui, Rolandas Jurkevičius tapo vartininku. Nedaug trūko, kad šioje pozicijoje jis būtų išlaikęs šimtaprocentinį produktyvumą.

Neišlaikė. Vienoje situacijoje Vitalis Bilevičius užtikrintai pasiuntė kamuolį į vartų tinklą, o dar prieš tai, smūgiuojant „Lempos“ žaidėjams, Rolandas tik žvilgsniu nulydėjo kamuolį, pataikantį į vartų skersinį.

Per tą antrąjį kėlinį komandos apsikeitė įvarčiais ir, kaip ir „Dinerio“ – „Seto“ atveju, po pertraukos užfiksuotas lygus rezultatas.