Šiame sezone iki šiol dar nebuvo taip, kad ketveriose dienos rungtynėse visi nugalėtojai paaiškėtų gerokai dar iki joms pasibaigiant. Antradienio scenarijus buvo surašytas būtent tokiu principu. Visi keturi nugalėtojai pralaimėtojus sugebėjo nugalėti bendru santykiu 28:4, o mažiausia iškovota pergalė buvo pasiekta trijų įvarčių skirtumu.

„Dineris“ savo grupėje užsitikrino pirmąją vietą, „Žaibo kirtis“ priartėjo prie pirmos, „Oniksas“ tęsia kelionę kovoje dėl antrosios pozicijos, o „Carlsberg nealkoholinis“ vaikosi paskutiniojo atkrintamųjų šiaudo.

Žaibo kirtis – Gulbinai 5:1

Prieš prasidedant dvikovai, „Žaibo kirčio“ atstovai dalinosi ką tik jiems pristatytas visiškai naujas aprangas. Neslėpkime, kažką keisti po penkių pergalių iš eilės yra pakankamai drąsus pareiškimas.

Aprangos kitos, bet žaidimas toks pat. Kaip jau įprasta, „Žaibo kirtis“ nuo pirmų akimirkų bando iniciatyvą imti į savo rankas, o antrajame kėlinyje ją tik dar labiau padidina. Būtent tai lėmė tokią užtikrintą šios komandos pergalę.

„Kitos komandos neturi tokios lygios sudėties. Varžovai pavargsta, o tada mes jungiame aukštesnę pavarą. Tik taip galėčiau paaiškinti mūsų žaidimą antruose kėliniuose“, - po šeštos pergalės iš eilės kalbėjo Gintautas Šteinas.

Šios rungtynės, iš esmės, vyko iki pirmojo įvarčio, kuris buvo įmuštas po staigios atakos ir gero perdavimo vienam prieš varžovų vartus atsidūrusiam Jevgenijui Rymovui.

Po pertraukos per labai trumpą laiką buvo įmuštas dar vienas puikus įvartis, už žaidimą ranka skirtas baudinys ir rungtynių pabaiga buvo tik numerio atlikimas.

Carlsberg nealkoholinis – Setas 5:2

Tas atvejis, kai visi laimingi – „Carlsberg nealkoholinis“ rungtynėse neišsikrovė, „Setas“ pelnė du įvarčius, o tai nutinka ne kasdien. „Carlsberg“ pergalė garantavo komandai sugrįžimą į didįjį ketvertą, kuriame ji pasistengs išlikti ir po paskutiniojo turo. Tiesa, situacija vis dar tokia, kad ne viskas priklauso nuo jų.

Kalbant apie „Seto“ tiesą, tai komanda rungtynes pradėjo mažumoje. Vėluojantys žaidėjai netrukus atstatė lygybės statusą aikštėje, o dar po kelių minučių „Setas“ jau galėjo pasigirti ir atsarginiais.

Kalbant apie rungtynes, žaliai balti pelnė du greitus įvarčius, kurie žaidėjus, pavadinkime, atpalaidavo. Buvo įjungtas gerokai žemesnės spartos režimas, kuris visai smagiai leido pasijusti ir „Setui“.

Itin produktyvus buvo antrojo kėlinio vidurys, kai abi komandos vos per šešias minutes sumušė net keturis įvarčius.

Oniksas – Grija 8:1

Pagal pirminį įsivaizdavimą, tai turėjo būti dienos rungtynės, kurių likimas spręsis paskutinėmis minutėmis. Vis tik, „Oniksas“ pademonstravo tokį megashow, kad apie kažkokias paskutines minutes nebuvo kalbų dar įpusėjus pirmajam kėliniui.

Dabar sunku atsiminti visus „Onikso“ kėlinius, tačiau pirmasis su „Grija“ pretenduoja į geriausio sezono kėlinio vardą. Tekstu labai sudėtinga nupasakoti tą persvarą, kurią turėjo „Oniksas“, tačiau pakankamai neblogą futbolą žaidžianti „Grija“ neturėjo absoliučiai jokių galimybių.

O įvarčių buvo įmušta visokių – ir po kontratakų, ir smūgiuojant iš toliau, ir po pačios „Grijos“ klaidų, ir panašiai.

Kai pranašumas tapo pernelyg akivaizdus, įsiminė Olego Ivanovskio akivaizdus noras užsidirbti geltoną kortelę. Matematika paprasta – jis yra nubaustas dviem kortelėmis ir, jei būtų užsidirbęs trečiąją, jis turėtų praleisti paskutines pirmojo etapo nedaug lemiančias rungtynes.

Nepatikėsite.. ne tokiam kortelių meistrui, kaip Olegas, užsidirbti kortelės, kai jos norisi, nėra taip paprasta.

Dineris – Lempa 10:0

„Dineris“ turėjo laimėti, kad užsitikrintų pirmąją vietą – „Dineris“ ir laimėjo. Iš esmės, nuo susitikimo pradžios kilo tik vienas klausimas: kiek? Ok, gal dar vienas klausimas: ar „Lempa“ sugebės pelnyti garbės įvartį? Daugiau klausimų kaip ir nebuvo.

„Nemanau, kad šios rungtynės galėjo pasibaigti kažkaip kitaip. O kiek tokia pergalė turės reikšmės ateičiai – pamatysime“, - sakė Paulius Anuškevičius.