Kai rungtynės klostosi pagal tavo scenarijų ir iki pabaigos lieka vos septynios minutės, neabejotinai tiki, kad tau pavyks. Pavyks padaryti tai, ko nėra padaręs niekas per penkiolika lygos gyvavimo metų.

Tuomet atsitinka nelaimė, kai truputį nuo žemės pašokusio slidaus kamuolio nesugraibo vartininkas ir visiškai nekaltoje situacijoje rezultatas tampa 1:1. Dar po kelių minučių iš keturių baudinių realizuoji tik vieną ir tavo svajonė perrašyti istoriją žlunga.

2021 – ieji Vasaros futbolo lygai baigti. Ir vėl galime konstatuoti, kad apginti čempiono titulą bent kol kas yra neįmanoma.

Finalas. Dineris – Žaibo kirtis 1:1 (baudinių serija 3:1)

Tokio finalo norėtų kiekviena organizacija. Absoliučiai bekompromisė, kieta dviejų lygiaverčių varžovų dvikova. Dvikova, kurioje aštuoniasdešimt minučių buvo per mažai, kad komandos išsiaiškintų, kuri vertesnė čempiono titulo. Taip pat reikia pabrėžti, kad finalo nesugadino net ir ne toks, kaip šią vasarą buvome įpratę, oras.

„Žaibo kirtis“ kiek geriau pradėjo rungtynes ir pirmajame kėlinyje tikrai buvo arčiau įvarčio nei „Dineris“. Viename epizode kamuolys buvo išmuštas nuo vartų linijos, dar viename – buvo užfiksuota nuošalė, todėl neįskaitytas įvartis, dar bent trijuose – komandą gelbėjo fantastiškas rungtynes sužaidęs Jurijus Mendus.

Šiuo atveju, labai norisi pasidžiaugti sprendimu finalui skirti du teisėjus, nes tie epizodai tiek su vartų linija, tiek su nuošale buvo pakankamai sudėtingi, tačiau teisėjų įvertinti tiesiog puikiai.

Sužaidus dvylika minučių antrajame kėlinyje „Žaibo kirtis“ pramušė. Po atakos dešiniuoju kraštu puikaus perdavimo sulaukė Vilius Zabarauskas ir čia J.Mendus buvo bejėgis.

Laiko dar buvo likę labai daug, bet po praleisto įvarčio „Dineris“ pakilo aukščiau. Iš esmės, komandos apsikeitė vaidmenimis. Kaip iki įvarčio kietai gynėsi „Dinerio“ atstovai, taip po įvarčio – „Žaibo kirčio“.

Netrukus Ramūnas Radavičius technišku smūgiu kaire koja sudrebino varžovų vartų konstrukciją, tačiau tai buvo vienintelė tokia rimta „Dinerio“ proga. Dar kelis epizodus galima vadinti pusprogėmis, tačiau tokių pusprogių žaibai turėjo ne ką mažiau.

„Dineris“ pradėjo avantiūriškai smūgiuoti iš tolimų distancijų. Neslėpsiu, kad net kelis kartus pagalvojau, jog tai komandą veda į pražūtį. Klydau. 73 minutę Kasparas Naskauskas pabandė darsyk ir netrukus kamuolys atsidūrė vartų tinkle.

Dabar sunku prisiminti visus sezono įvarčius, tačiau įvertinus rungtynių svarbą, neabejotinai, apmaudžiausias sezono įvartis. Tokie įvarčiai įprastai stipriai kerta psichologiškai. Gali būti, kad ir šiame finale psichologija suvaidino ne paskutinį vaidmenį.

Tiesa, dar iki baudinių serijos „Žaibo kirtis“ turėjo idealią galimybę išsigelbėti, tačiau smūgiuotas kamuolys lėkė gerokai virš vartų.

Pati baudinių serija prasidėjo Gintauto Šteino sėkmingu smūgiu. „Dineris“ į tai taip pat atsakė įvarčiu. Kiti du „Dinerio“ smūgiai taip pat pasiekė tikslą, o „Žaibo kirčio“ net trys bandymai nebuvo sėkmingi.

Iškart po to, „Dineris“ šoko pergalės šokį, o „Carlsberg“ nealkoholinio alaus dėže apdovanojo geriausių finalinių rungtynių žaidėją Jurijų Mendų.

Dėl 3 vietos. Skaidiškės – ŽV 3:0

Rungtynės iki pirmojo įvarčio. Nors „Skaidiškės“ visos dvikovos metu turėjo iniciatyvą, tačiau pramušti varžovus pavyko tik antrajame kėlinyje. Iškart po to sekė ir antras įvartis, o tuomet visi puikiai žinojo, kuri komanda laimės ir kuri taps bronzine laimėtoja.

„Iš pradžių pagalvojome, kad liūdna pralaimėti, tačiau žiūrint iš kitos pusės, šiemet mes sugebėjome pasiekti ketvirtą vietą. Fantastiškas pasiekimas“, - po dvikovos sakė Donatas Karčiauskas.

Mažosios taurės finalas. WWG – Gulbinai 0:3

Futbole yra toks išsireiškimas „skaityti žaidimą“. Tai šioje vietoje reikia pažymėti, kad „Gulbinai“ jį skaitė žymiai geriau. Nors aikštėje tarp komandų nebuvo didelės takoskyros ir, iš esmės, toks rezultatas neatspindi įvykių aikštėje, tačiau verta pažymėti, kad „Gulbinams“ viskas klostėsi žymiai paprasčiau.

Net ir įvarčiai sukrito tokie, kokių anksčiau WWG beveik nepraleisdavo. Kažkas pataiso atšokusį kamuolį, kažkas sugeba pasižymėti po standartinės situacijos, kažkuriame epizode WWG vartininkui kamuolys pataiko į galvą ir tik tokiu būdu neįkrenta dar vienas įvartis.

Po dvikovos Martynui Areškai teliko pasveikinti mažosios taurės laimėtojus.

Dėl 11 vietos. Grija – Pažanga 7:2

Kadangi tuo metu kitoje aikštės pusėje vyko finalas, tai ši dvikova tokio didelio dėmesio nesulaukė. O galėjo. Čia susikovė dvi komandos, kurios viena kitą puikiai pažįsta ir kurios prieš sezono pradžią net sužaidė kontrolinį mačą.

Šįsyk abi debiutantės susikovė dėl vienuoliktos vietos ir šįsyk „Grija“ buvo geresnė. Iš pradžių ta persvara taip nebadė akių (2:1, 3:2), tačiau antrajame kėlinyje įvarčiais pabiro į vienus vartus.