Vasaros futbolo lygos 1 turas trečiadienį buvo pašventintas galinga lietaus banga ir nuo galvos iki kojų išvoliotas patvinusio Panerio stadiono dirvoje. Vis dėlto, net ir ypatingai sunkios žaidimo sąlygos neatvėsino komandų entuziazmo, o ryškiausiu turo akcentu tapo kovingos pernykščių čempionų ir bronzinių prizininkų lygiosios.

FC WWG – FK Pažanga 7:0

Šį sezoną ryžtingai nusiteikusi ir ambicingus tikslus kelianti WWG komandą žygį naujame Vasaros futbolo lygos sezone pradėjo įtikinama pergale prieš „Pažangos“ ekipą. Teisybės dėlei reikia pastebėti, kad „Pažangai“ tai buvo antros rungtynės per dvi dienas, nes dėl tam tikrų tvarkaraščio įpatumų pažangiečiams teko žaisti ir antradienį, kai po kietos kovos 1:3 nusileido Vilniečiams.

Tad natūralu, kad antram mačui per dvi dienas jėgų ir energijos Pažangos ekipai pristigo. Nepadėjo nei galingas lietus, nei permirkusi aikštė. WWG futbolininkai užtikrintai kontroliavo žaidimo eigą, jau 8 minutę pirmavo 2:0, o per likusį laiką sumušė dar 5 įvarčius ir pergalę užtvirtino ne tik komandine fotobomba, bet ir tradicine dūmų gija.

„Neturėjome vartininko, nes pirmame mače pagrindinis mūsų vartų sargas patyrė traumą. Teko improvizuoti. Bet gan greitai sukrito du įvarčiai, o tada jau prasidėjo lietaus festivalis. Varžovai geriau prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų, mums to padaryti nepavyko, tad jie iškovojo pelnytą pergalę“, – konstatavo „Pažangos“ atsvotas Eimantas Frolovas.

„Smagu, kad laimėjom, bet visa pagarba „Pažangai“, kuri žaidė antras rungtynes šią savaitę. Oras tikrai nebuvo palankus futbolui, nes pusė aikštės buvo po vandeniu, bet mums tiesiog labiau pasisekė. Tikrai nereikia užmigti ant laurų, nes sėkmės faktorius buvo labai didelis“, – konstatavo WWG vadovas Martynas Arėška.

Pernai finišavę per žingsnį nuo Mažosios taurės, šiais metais WWG norėtų pagaliau pasidžiaugti Didžiąja nugalėtojų taure. „Mes jau 15 metų žaidžiame Vasaros futbolo lygoje, turime visas vietas, išskyrus pirmą. Tad labai norėtume pagaliau laimėti. Toks ir yra tikslas, o kaip bus – matysim“, – teigė M. Arėška.

SKK Oniksas – Internacionalas 2:0

Pernai komandos VFL pirmenybėse taip ir nesusidūrė, tad trečiadienį nutiko pirmasis 13 sezonų patirtį turinčio SKK „Onikso“ ir antrus metus skaičiuojančio „Internacionalo“ susitikimas. Nors įvertinus, kad „Internacionalas“ turi tik startinį aštuntuką, o „Oniksas“ – ir nemenką būrį rezervinių, buvo galima pamanyti, jog rungtynės vyks į vieną pusę, bet lietaus banga pakoregavo prognozes, o ir „Internacionalo“ legionas pasirodė gan neblogai fiziškai pasiruošęs ir kovingai nusiteikęs.

Nors daugiau atakavo būtent „Oniksas“, tačiau progų padirbėti turėjo ir senbuvių vartus šiose rungtynėse sergėjęs Valerijus Krasockis. Visgi jam pavyko vartus išsaugoti sausus, o štai „Internacionalo“ vartininkas Donatas Puslys du kartus kamuolį iš tinklo visgi išžvejojo. 20 min. varžovams įvartinę dovaną pasiuntė Evaldas Lukaševičius, o 30 min. pasižymėjo Abdo Zein Al Abedeen. Tačiau po rungtynių Donatas dėl to pernelyg nesisielojo.

„Pralaimėjom, bet po rimtos kovos su stipriu varžovu, nors ir susirinkome vos 8-iese. Prieš rungtynes būčiau statęs už didesnę varžovų pergalę, bet dėl to ir smagu, kad nepaisant nesusirinkimo, mini traumų ir bendro skepsio sužaidėme geras rungtynes. Aišku, lietus ir aikštė mums padėjo kovoti, nes varžovai buvo techniškesni, ir būtų mus užvaikę, o dabar galėjom kovoti kaip lygūs su lygiais“, – teigė D. Puslys.

Savo ruožtu, SKK „Oniksas“ ekipos vadovas Edvardas Ruskan neslėpė nustebimo dėl varžovų pasirodymo. „Oras buvo britiškas, tad ir futbolas buvo atitinkamas. Liūtis paveikė abiejų komandų žaidimą, bet varžovų gretose, bent jau sprendžiant iš jų bendravimo, buvo nemažai britų futbolo atstovų, tad jie tikrai puikiai jautėsi aikštėje, net ir žaisdami beveik be keitimų. Futbolas buvo kietas, turėjome daugiau progų, išnaudojome tik kelias, o jie savo progomis nepasinaudojo“, – konstatavo Edvardas.

Kalbėdamas apie komandos tikslus jis teigė, kad pirminis tikslas – integruoti į taktines schemas naujokus, o paprasčiau tariant – susižaisti. Na, o susižaidus – laimėti kuo daugiau rungtynių. „Pernai buvom penkti, šiais metais norim būti aukščiau, bet vasaros lyga šiais metais sustiprėjo, tad lengvų rungtynių čia tikrai nebus“, – pareiškė E. Ruskan.

FK Vilkai – FK Grija 4:1

Antroje turo dalyje, jau praėjus stipriausiai lietaus bangai, ant Panerio stadiono vejos žengė ir A grupės komandos. Bekompromisė, kieta ir emocinga kova tarp „Vilkų“ ir „Grijos“ užvirė nuo pirmos minutės – ir nenuslopo iki paskutinio švilpuko. Nors „Grijos“ pusėje buvo kiekybinė persvara ir stiprus sirgalių užnugaris, tačiau žaidimo ir įvarčių prasme pranašumą turėjo patyrę „Vilkai“. Pažliugusioje ir slidžioje aikštėje Grinvydas Januitis įmušė du greitus įvarčius, o 29 min. trečią pridėjo Vladislavas Bagdanavičius. Tiesa, 36 min. Daimonas Apitionakas sumažino „Grijos“atsilikimą, bet antrame kėlinyje vienintelį įvartį pelnė pergalę iškovoję „Vilkai“.

„Vilkų“ vartus saugojęs Mindaugas Broga teigė, kad rezultatas – ne šiaip geras, o tiesiog puikus. „Prie esamų sąlygų – su vienu keitimu, labai sunkioje aikštėje, su pajėgiu priešininku – pasiekėme tiesiog tobulą rezultatą. Su aikštės pagalba greitai pelnėm vieną, pridėjom antrą, pradėjom spausti varžovus ir ant tos bangos kapojomės iki galo. Smagu pradėti čempionatą pergale, pirma, bet tikiuos – ne paskutinė. Pernai buvom septinti, o šiais metais tikslas – pirmas ketvertukas. Kaip visada“, – reziumavo M. Broga.

„Grijos“ atstovas Tomas Zegalenko taip pat nedaugžodžiavo. „Galima daug ką kaltinti, bet varžovai tiesiog išnaudojo savo progas ir tiek. Meistriškumo lygiu nedaug skyrėmės, tiesiog jiems šiek tiek labiau pasisekė. Gal ir aikštė jiems buvo kiek palankesnė, nes mūsų komandoje visi iš esmės žaidžia ant dirbtinių dangų, mažesniuose formatuose, tad žaidimas balose ir ant žolės buvo visiška naujovė. Bet viskas gerai, judam toliau, laikas parodys, ko esame verti“, – teigė Tomas.

FK Dineris – FK Skaidiškės 2:2

Tuo pat metu pirmoje Panerio stadiono aikštėje akis į akį susitiko VFL sunkiasvoriai – čempionų titulą ginantis „Dineris“ ir pernai su bronzos medaliais sezoną baigusios „Skaidiškės“. Nors abi komandos negalėjo pasigirti optimaliu susirinkimu, tačiau kovos, noro ir pastangų trūkumu skųstis taip pat negalėjo.

Pirmame kėlinyje aktyviau žaidė ir pavojingiau atakavo „Dineris“. Sėkmingai išnaudodami lietaus permerktos vejos faktorių čempionai po dviejų Andžejaus Baranovskio įvarčių ilsėtis išėjo pirmaudami 2:0. Tačiau antrame kėlinyje „Skaidiškės“ perėmė iniciatyvą ir rengė vieną pavojingą ataką po kitos. Kurį laiką „Dinerio“ gynyba laikėsi, bet baigiantis kėliniui varžovų atkaklumą vainikavo du įvarčiai - iš pradžių pramušė Tomaš Korkur, o paskui - ir Lukas Kaziukevičius. Nors po antrojo dar buvo likę laiko pamėginti išplėšti ir pergalę, tačiau galiausiai abi komandos sutiko, kad ir lygiosios yra geras rezultatas.

„Aikštė buvo labai sudėtinga, tik antroje rungtynių dalyje, kai vandens kiek sumažėjo, atsirado galimybė žaisti techniškesnį futbolą. Pirmas kėlinys mums nebuvo sėkmingas, o patyrę varžovai žaisdami aukštais perdavimais įmušė du įvarčius ir pirmavo 2:0. Bet antrame kėlinyje jaunimas sukovojo ir išplėšė lygiąsias. Manau, kad žaidžiant su stipriausia lygos komanda lygiosios yra teigiamas rezultatas“, – teigė „Skaidiškių“ atstovas Marius Bukauskas.

Tuo metu čempionų titulą ginančio „Dinerio“ atstovas Paulius Anuškevičius neslėpė, kad išvaistytas pranašumas paliko kartėlio nuosėdą. „Apmaudu, kad turėdami dviejų įvarčių persvarą jos neišlaikėme. Susirinkimas nebuvo optimalus, antroje rungtynių dalyje trūko ir fizinių jėgų, o varžovai gerai išnaudojo savo progas – ir turim lygiąsias. Bet kaip pirmam turui – nieko blogo. Su „Skaidiškėmis“ ir kitos komandos praras taškus“, – perspėjo Paulius.

Kalbėdami apie sezono tikslus abiejų komandų vadovai leido suprasti, kad nuleisti pernai aukštai iškeltų kartelių neketina. „Mūsų siekis šį sezoną – tapti pirmąja VFL komanda, apgynusia nugalėtojų titulą. Čempionais esame tapę keturis kartus, daugiausiai iš visų lygos komandų, o dabar norėtume įsirašyti dar vieną pasiekimą. Komanda atsinaujino, atjaunėjo, dabar vidurkis ne 40, o 37 metai, tad tikrai galime siekti aukščiausių tikslų“, – pareiškė P. Anuškevičius

„Pernai neblogai sekėsi, ypač sezono pabaigoje. Šiais metais visos VFL komandos sustiprėjo, tad kol kas neaišku, ko iš jų laukti. Todėl artimiausioje perspektyvoje svarbiausia sėkmingai žaisti grupėje ir patekti į pirmą aštuntuką. O ten jau bus matyt“, – atsargesnis buvo M. Bukauskas.