Ketverias rungtynes pavyko sužaisti zina.pl Vasaros futbolo lygos komandoms per pastarąją savaitę. Suprantama, planuota buvo kur kas daugiau susitikimų, bet... Vis tos pačios bėdos – oras ir galimybės naudoti LEU stadioną, kankinančios Lygą visą šių metų sezoną, vėl tarė savo.

Jau šią savaitę buvo gelbėjamasi, perkeliant porą rungtynių į „Fanų“ stadioną. Gal ir pažeidžiant Vasaros lygos tradiciją žaisti ant natūralios aikštės, bet bandant išgelbėti sezoną.

Apie perspektyvas: ką daryti ir kaip baigti sezoną tokiomis sąlygomis, čia nekalbėkim. Geriau – kelis žodžius apie įvykusius susitikimus.

 „Vilkai“ – „Carlsberg nealkoholinis“ 1:1

Rungtynės, kurių rezultatu turėtų būti nelabai patenkintos abi komandos. „Vilkai“, kad neišnaudojo savo žaidimo pranašumo, „Carlsberg nealkoholinis“ – kad pirmavo ir nesugebėjo pergalės pasiekti.

 „Pirmą kėlinį valdėm situaciją, bet niekaip nerealizavom savo progų. Antram kėlinyje eilinį sykį suklydę prasileidom nesąmonę. Tada lipom lygint, išlyginom,  bet deja, rungtynės tomis lygiosiomis ir baigėsi. O tikrai buvom verti pergalės“, - apie dvikovą pasakojo „Vilkų“ komandos vadovas Mindaugas Broga. - Dar galima pridurti, kad sezonas visiškai nenusisekęs, todėl tokie ir rezultatai. Gal jau laikas keist vadovą?..“

Kaip ten bebūtų su tuo vadovu, o „Vilkai“ šiemet žengia per turnyro lentelės vidurį, šeštojoje vietoje, neturėdami nė vieno šanselio prieš finalus pakilti aukščiau, užtat turintys šansų nukristi žemiau.

„Balaganas“ – „PILK“ 1:4

Nepaisant ne tokio mažo įvarčių skirtumo rungtynių rezultate, jos buvo išties atkaklios ir nugalėtojai paaiškėjo tik mačo pabaigoje.

 „Turbūt taip pat, kaip ir priešininkai, į rungtynes ėjome jas laimėti. Nes buvome turnyrinės lentelės kaimynai- tai buvo daug lemiantis mačas“, - pasakojo „Balagano“ komandos vadovas Dinas Tertelis.

Pridėsiu, kad „Balaganas“ su „Pilk“ prieš rungtynes buvo ne tik kad turnyro lentelės kaimynai, o tokie kaimynai, kurie turėjo po vienodai taškų.

„Pradžioje žaidėme apylygiai, kokią 15min mes (Dovydas Zaicevas) įmušėme gerai atšokusį kamuolį, bet dar po kokių 5 minučių žaidybinio epizodo metu mūsų baudos aikštelėje mūsų atraminis saugas prasileido iš alkūnės į smilkinį ir jam rungtynės buvo baigtos. Ir taip turėjome mažai keitimų, o su šituo iškritimu dar ir tolygių keitikų nebeliko, dėl to iniciatyvą perėmė „PILK“. Kėlinio gale stabdėm jų ataką ir baudos aikštelės prieigose užsidirbome baudos smūgį. Pirmą atlaikėme, bet tuomet jau jiems dėkingai atšoko kamuolys ir jų kairys saugas iš itin aštraus kampo paleido jį į vartus, - kalbėjo apie susitikimą Dinas. - Visą antrą kėlinį jie truputį daugiau valdė kamuolį, bet mus gelbėdavo nuošalės. Viduryje kėlinio buvo kipišiukas, tačiau teisėjas nuramino visus pora geltonų. Mūsų jėgos vis seko ir galiausiai likus žaisti 16 minučių prasileidome kontrą. Tuomet, jau neturėdami ką prarasti, kilome aukštai ir per likusį laiką prasileidome dar dvi.“

„Žaibo kirtis“ – „Pressas“ 5:3

O štai šiame susitikime, nepaisant nedidelio įvarčių skirtumo finale, labai atkaklaus mūšio nebuvo. Laimėtojas „Žaibo kirtis“ viską išsprendė jau pirmą kėlinį, įmušęs keturis įvarčius. Antrą aikštėje vyko daugiau manevrai, nei karo veiksmai. Apie tai papasakojo „Presso“ ekipos atstovas Evaldas Gelumbauskas: „Pralaimėjom 3:5,  rezultatas šiek tiek apgaulingas, nes po pirmo kėlinio buvo 0:4, antrame kurį laiką nieko nebuvo, varžovai žaidė savo malonumui, o mes tiesiog kankinomės. Visgi keli epizodai, kuriuose teisėjas pagailėjo švilpuko pažadino komandą, antroje antro kėlinio dalyje aikštėje žaidimas stipriai pagyvėjo, įmušėme kelis įvarčius, atrodė, kad galim kabintis, bet varžovai atsakė savo penktuoju, tad mūsų trečias pabaigoje jau nieko iš esmės nekeitė.

Šiaip jau tai buvo prastos rungtynės, didesnę dalį laiko varžovai pranoko mus visais atžvilgiais, taip pat ir noru bei kovingumu. Kažkiek pataisė nuotaiką baigiamoji rungtynių fazė, kai bent jau kovingumu ir noru prilygome varžovams, bet vertinant visumą - pelnyta „Žaibo kirčio“ pergalė.

Po rungtynių nusprendėme, kad dėl visko kalta „Fanų“ aikštė - per lygi, per slidi ir per dirbtinė. Manom, kad ant natūralios vejos, per lietų, purvą, molį ir balose tikrai būtume sužaidę geriau!”

„Vilniečiai“ – „Oniksas“ 1:3

Šiuo rezultatu „Oniksas“ įrodė, kad susikaupęs jis gali nuveikti bet ką, o „Vilniečiai“ – kad nėra komanda, kurios įveikti neįmanoma. Ką iki šio susitikimo dažnokai pagalvodavo apžvalgininkas.

Kaip ten bebūtų, pirmasis „Vilniečių“ pralaimėjimas po 8 pergalių iš eilės serijos mane nustebino. Ir esu įsitikinęs, kad ne tik mane.

Va tau ir pakeisk varžybų stadioną...

Nors į sezono galą įsižaidusiam „Oniksui“ stebinti apžvalgininką – ne pirmiena. Tą patį rašiau ir po to, kai „Onikso“ vyrukai padėjo į vietą pernai metų sidabro medalininką „Žaibo kirtį“, tą patį ir dabar, kai jie ėmė ir susitvarkė su čempionu ir pagrindiniu turnyro favoritu.

 „Kaip jau esu minėjęs prieš dvi savaites - visos mums likusios rungtynes: su „Žaibo kirčiu“, „Vilniečiais“ ir „Spartaku“, mums tapo atkrintamosiomis, norint ko nors pasiekti dar šiemet, - pradėjo kalbą „Onikso“ komandos vadovas Edvardas Ruskan. - Trečiadienį pavyko surinkti beveik identišką sudėtį, kaip ir per rungtynes su „Žaibo kirčiu“. Tiesa, negausi ta sudėtis buvo, tad pirmas planas buvo ieškoti progų kontratakoms ir tausoti  jėgas antram kėliniui. Matėme, kad varžovų suolas buvo ilgas, tad žaisti pirmu numeriu būtų buvę rizikinga. Pradžioje „Vilniečiai“ rado vieną kitą progą smūgiui. o vėliau jau mes neišnaudojome vienos šimtaprocentinės progos. Kėliniui besibaigiant pelnėme įvartį, kuris sukėlė daug emocijų: mums - teigiamų, vakaro varžovams - ne visai.

Antrame kėlinyje, suprantama, mūsų žaidimo planas nebuvo koreguotas, nes dabar tikrai laukėme , kad „Vilniečiai“ dės dar didesnes pastangas puolime. Bet faktiškai antras kėlinys buvo panašus į pirmą: atlaikėme jų puolimo bandymus ir surengėme keletą progų prie varžovų vartų. Pirma proga vėl nebuvo išnaudota, bet antras bandymas pavyko ir rezultatas tapo 2:0. Ir panašu, kad šis įvartis palaidojo vakaro intrigą. Taip, dar mes pelnėme trečią, o varžovai įmušė garbės įvartį, bet viskas iš esmės išsisprendė po antrojo mūsų įvarčio.

Smagu, kad komanda, atrodo, rado savo žaidimą ir jaučia malonumą rungtyniaujant. Stengsimės išlaikyti tą kondiciją ir ritmą per likusias dvejas rungtynes.“

„Vilniečių“ komandos vadovas Tomaš Rudzianiec kalbėjo kitaip. Jo teigimu, „Vilniečiai“ ir užsikūrė tik praleidę antrą įvartį. Taip pat jis kaltino teisėją, pagadinus mačą. Bet pripažino, kad „Oniksas“ buvo stipresnis: „Retai kada kalbu apie teisėjus, bet šįkart teisėjas totaliai sugadino rungtynes. Atėjęs iš vaikų lygos, tik pradeda vyrams teisėjauti ir kažką aiškina. Pirmo „Onikso“ įvarčio tiesiog nebuvo – nuo štangos atšoko kamuolys. Ir vietoj to, kad pripažintų savo klaidą, jis sako: „aš ne fizikas, nepaaiškinsiu, kaip įvartis įkrito“. Tai yra nonsensas. Jau prašiau Aurimo, kad tokių teisėjų nebūtų, kai žaidžia lyderiai. Negali tokioms rungtynėms teisėjauti teisėjai iš vaikų lygos. Turėtų būti žmogus, kuris turi autoritetą, kuris moka teisėjauti. Bet būkim biedni, bet teisingi - buvom silpnesni. Realiai silpnesni. Pradėjom žaisti, kai jau atsilikom 0:2. Prieš tai pusantro kėlinio žaidėm „bej-begi“. Vaskunovičiaus, Borios trūko ir jau centro nėra. Ir tas iš karto jaučiasi. Ir, aišku, dar įtakos padarė tai, kad žaidėm ne ant natūralios vejos, o ant dirbtinės, „Fanų“ stadione, tamsoj. Kur šviesą įjungia, kamuolys skrenda, tu jo nematai. Na nes „Fanų“ stadiono apšvietimas – tragedija juk.“

Kaip ten bebūtų, net ir pralošę šias rungtynes, „Vilniečiai“ išlieka pirmu pretendentu į finalą. Laimėjęs „Oniksas“ pakilo į antrą turnyro lentelės poziciją, bet klausimas – ar ilgam? Dar trys pretendentai į dvi vietas finale: „Žaibo kirtis“, „Gulbinai“, „Spartakas“ – visi jie yra sužaidę mažiau nei seniausias VFL klubas, o atsilieka nuo jo vos 2-3 taškais.