Dineris – Pilk 2:0

 

Net ir žaidžiant viena koja, pergalė iškovota.. trečią kartą iš eilės.

Tiesą sakant, niekas dėl to neabejojo dar prieš rungtynes. „Šioje aikštėje bus nepadorus rezultatas“, - galėjai išgirsti tribūnose.

Tačiau tada dar niekas nežinojo, kad „Dineris“ žais toks atsipalaidavęs. Kita vertus, turbūt, buvo neįvertintas ir tas faktas, kad „Dineris“ su S.Barevičiumi ir „Dineris“ be S.Barevičiaus – yra dvi skirtingos komandos. O pastarasis negalėjo žaisti dėl antrame ture gautos raudonos kortelės.

Taigi, ta komanda be S.Barevičiaus bent jau pirmojo kėlinio pirmoje pusėje ne tik kad neįrodė savo pranašumo, tačiau galėjo atsitikti ir taip, kad pirmą kartą šiame sezone „Dineris“ būtų vijęsis varžovus, tačiau trečias kartas pamelavo.. kitaip tariant, Vakarų fronte nieko naujo.

Pirmas įdomus epizodus buvo sukurtas tik įpusėjus pirmajam kėliniui, kai į M.Statauską atsitrenkęs varžovas atšoko kokius keturis metrus, o galingasis „Dinerio“ puolėjas, nestabdydamas kamuolio, šovė visiškai šalia vartų.

Atrodė, kad kėlinys baigsis be įvarčių, bet tada savuoju galimybe, kurios net negali pavadinti šimtaprocentine, pasinaudojo P.Anuškevičius.

„Bliamba, paskutinę sekundę pataikiau į štangą“, - kėlinio pabaigą jau per pertrauką atsiminė pilkas I.Kaprašovas.

„Po joninių pora žmonių išvyko atostogauti, S.Barevičius buvo diskvalifikuotas, tad pirmajame kėlinyje labai sunkiai išsijudinome. Be to, labai jautėsi, kad neįvertinome varžovo. Dar neprasidėjus rungtynėms, galvojom, kad jau laimėjom“, - ypač pirmuoju kėliniu neliko sužavėtas „Dinerio“ vadas.

Antrosios rungtynių dalies pradžioje Pilkai pabandė perimti iniciatyvą, tačiau tai buvo veikiau imitacija, o ne realus grasinimas varžovų vartams. Visa ta imitacija galutinai baigėsi, kai dineriai pasižymėjo antrą kartą.

Dar vėliau atrodė neišvengiamas ir trečiasis įvartis, tačiau „Pilk“ vartų sargas E.Sabalys, tėviškai apglėbė jo vartų link bebėgantį varžovų žaidėją. Reziume – įvartis neįmuštas, tačiau už paskutinės vilties pražangą parodyta raudona kortelė.

Rungtynių pabaigoje abi ekipos žaidė gana laisvai ir be pakitimų.

„Žaidėme prieš stipriausią varžovą šiame sezone ir žaidėme tikrai neblogai. Gaila, kad padarėme kelias klaidas, kuriomis padovanojome varžovams pergalę. Šiaip esu įsitikinęs, kad viskas bus gerai“, - savimi pasitikinčiai po rungtynių kalbėjo Pilkas.

 

Skaidiškės – Liukstata 1:1.

 

Trečias kartas nemelavo – „Skaidiškių“ ekipa vėl pirma praleido ir vėl nepralaimėjo.

Šiaip jau, rungtynių pradžia buvo gana vangi ir, jei ne ta viena šiurkšti pražanga už kurią nebuvo parodyta geltona kortelė, būtų galima rašyti apie orą. 

Aišku, jei jau prakalbom apie orą – tai buvo karšta.

O jei kalbam apie rungtynes, tai, rungtynėms įsibėgėjus, išryškėjo „Skaidiškių“ pranašumas. Tik tiek kad iš to pranašumo jokios naudos. Anaiptol, po baudos smūgio į priekį išsiveržė „Liukstata“.

„Darėm daug klaidų, bet su jais kitaip žaisti buvo neįmanoma. Visi sulindo į gynybą, susispaudė – tai norėjosi kažkokiu būdu ją pralaužti“, - konstatavo „Skaidiškių“ kapitonas.

Antrasis kėlinys buvo dar įdomesnis, nes geltonai – juodi dar labiau padidino apsukas, tačiau dar daugiau klydo. Nepaprastai daug superinių galimybių, po kurių „Liukstatos“ žaidėjai vis ėmėsi ir ėmėsi už galvos.

Pasiekę klaidų rekordą, „Skaidiškės“ išlygino rezultatą – tai buvo paskutinis rungtynių įvartis.

„Jei jie pasiekė klaidų rekordą, tai mes pasiekėme neišnaudotų progų rekordą. Nors pagal žaidimą, aišku, viskas galėjo pasvirti ir į kitą pusę, tad rezultatas dėsningas“, - rungtynes komentavo „Liukstata“.

„Skaidiškių“ kapitonas su tuo dėsningu rezultatu ne itin sutiko, teigdamas, kad jo komanda prarado du taškus, o ne iškovojo vieną. Beje, paklaustas apie galimą joninių įtaką rungtynėms, jis gerokai paatviravo:

„Pas mus nebuvo tokių, kurie nešventė joninių, bet šiandien jau antradienis, tad visi jau išsipagirioję“.

 

„Siena“ – „Vilkai“ 1:3

 

Trečias kartas pamelavo – „Siena“ ir vėl pralaimėjo, o tai reiškia, kad vieni čempionato favoritų atsidūrė ties prarajos riba.

„Kol kas dar niekas neprarasta, tačiau daugiau klysti nebegalime. Kol kas nėra ugnelės. Kodėl? Atsakyti sunku“, - po pralaimėjimo krimtosi „Siena“.

Iš tikro, pačioje susitikimo pradžioje jautėsi įtampa. Jos pridėjo ir tai, kad prieš rungtynes sieniškiai skaičiavo savo nuostolius:

„Nebus ir Kilikevičiaus, ir Tamulionio, ir Rimkaus, ir...“, - neatvykusiųjų sąrašas dar ilgai nesibaigė. Tačiau tai nepasiteisinimas.

O, tuo metu, „Vilkai“ tiesiog žaidė savo žaidimą. Bent jau vizualiai atrodė, kad žaidė kiek geriau, nei varžovai. 

„Sienos“ vartininkas V.Pocius ne kartą gelbėjo savo komandą, įskaitant ir tą epizodą, kai baudos smūgis buvo skirtas ant baudos aikštelės linijos. Tada kamuolys į vartus neįskriejo, tačiau įskriejo netrukus.. visiškai kurioziškoje situacijoje – nesusikalbėjo V.Pocius ir M.Juocevičius ir pastarasis įsimušė kamuolį į savo vartus.

„Pirmasis įvartis turbūt ir nulėmė mūsų pralaimėjimą. Po dviejų pralaimėjimų taip jau nėra to pasitikėjimo, o kai praleidi tokį įvartį, tai jo padaugėti tikrai negali“, - pagrindinę pralaimėjimo priežastį įvardino „Sienos“ atstovas.

Antrajame kėlinyje lyg ir turėjo pasikeisti dominuojanti komanda, tačiau nieko panašaus neatsitiko. Sužaidus vos kelias minutes, „Vilkai“ turėjo puikiausią galimybę padvigubinti rezultatą, kai viename epizode buvo apžaistas varžovų vartininkas, du „Sienos“ gynėjai krito aikštėje, susidūrę vienas į kitą, tačiau ir tai „Vilkams“ nepadėjo. Jų laimei, atsirado dar daugiau pagalbos iš komandos draugų.

Antrasis įvartis krito vėliau – po kampinio V.Linkevičius praktiškai padėjo tašką rungtynėse. „Siena“ bandė desperatiškai gelbėtis, tačiau tai kainavo trečią įvartį, o galėjo kainuoti – ir ketvirtą, ir penktą, ir, galbūt, šeštą.

Tik rungtynių pabaigoje, po gražaus veiksmo ir gražaus smūgio, A.Pocius pelnė garbės įvartį.

„Esame gera komanda, todėl ir laimime. Vieną dovaną jau įteikėme „Skaidiškėms“, tad daugiau dovanų dalinti nenusiteikę. „Siena“ irgi pajėgi, tačiau šiandien aikštėje mes buvome stipresni. Sėkmingai laikomės savo tikslo – keliauti į finalą“, - užtikrintai kalbėjo „Vilkas“.

 

„OZ United“ – W.W.G 0:3

 

Trečias kartas pamelavo – naujokai vis dar lieka be įvarčio turnyre.

Šis mačas prasidėjo keistai. W.W.G, kaip visada bandė gintis, tik kad šįkart nebuvo nuo ko. Vadinamuoju, antru numeriu komanda žaisti nepratusi, tačiau šįkart to reikėjo imtis. 

Ypač lengva buvo tai padaryti, kai oziai nuspręsdavo mestis į priekį.

Pirmasis įvartis į debiutantų vartus krito, kai laikrodis rodė lygiai 20.00 valandą. Nors savųjų galimybių turėjo ir „OZ United“, tačiau buvo akivaizdu, kad trečią pergalę iš eilės švęs W.W.G.

„Laimėjom dėl to, kad esame labiau patyrę. Jei būtų pasisekę, būtumėm įmušę septynis įvarčius, tačiau tai ne taip svarbu. Svarbiausia, kad laimėjom. Varžovai kol kas tik pratinasi prie lygos, tačiau kai įsivažiuos, su jais visiems bus ką veikti“, - varžovų nenurašė W.W.G.

„Progų turėjom – ir virpstas, ir skersinis, tačiau vartai kol kas mums užkeikti. Niekaip nesiseka pramušti. Kita vertus, prie lygos dar tik pratinamės. Manau, kad po poros rungtynių bus geriau“, - lygiai taip pat optimistiškai apie ateitį kalbėjo ir ozis.

Antrajame rungtynių kėlinyje abi komandos tiesiog mėgavosi žaidimu.