Niekas neabejojo, kad VFL ketvirtfinaliai bus įnirtingi ir įdomūs, tačiau abejoju, ar kas tikėjosi, kad likus pusvalandžiui iki rungtynių pabaigos nebus aiškus nei vienas pusfinalio dalyvis. Dar daugiau – likus pusvalandžiui iki rungtynių pabaigos, tarp keturių stipriausių būtų patekusios trys komandos, kurios dabar kovos tik dėl 5 – 8 vietų.

Carlsberg – Skaidiškės 0:2 (bendras 1:2)

„Carlsberg“ vyrai turėjo jaustis panašiai, kaip 1999 metais jautėsi „Bayern“, kai pirmaudami 1:0, per paskutinę minutę praleido du įvarčius ir tokiu būdu pralaimėjo Čempionų lygą. Aišku, čia ne Čempionų lyga ir „Skaidiškės“ du įvarčius įmušė ne per vieną minutę, tačiau toks scenarijus bet kam būtų skausmingas.

„Viskas buvo gerai. Paskutines šešias minutes tereikėjo sužaisti, kaip pirmas 74, ir mes būtumėm pusfinalyje“, - sunkiai sekėsi rinkti žodžius „Carlsbergo“ atstovui.

Šiaip jau, ši komanda žaidė taktiškai protingai. Kita vertus, jokio kito pasirinkimo nebuvo, kai tavo komandos pagrindiniai vartininkai kažkur Europoje (vienas Italijoje, kitas Latvijoje). Kai susiduri su tokiomis problemomis, esi priverstas labiau susigrūsti gynyboje, kad greitieji „Skaidiškių“ jaunuoliai nepridarytų bereikalingų bėdų. Dar vienas svarbus taktinis niuansas – kaip įmanoma lėtinti žaidimą. Tiesą sakant, pavyko ir viena, ir kita.. iki 74 minutės.

„Taktika buvo gera, ir nepralindom, kaip sakoma tik per Marytės plauką“, - kalbėjo „Carlsberg“.

Savo ruožtu, „Skaidiškės“ šiek tiek nustebino – ne rezultatu, ne geru žaidimu, o ramybe. Šiai komandai tai nebūdinga, tačiau šįsyk ji iki pat pabaigos kantriai laukė savo šanso ir galiausiai sulaukė.

„Prieš rungtynes sutarėm, kad, nepriklausomai nuo rezultato, turim laukti savo galimybės. Tikėjome, kad įmušime. Tikrai ne todėl, kad jie žaidė be vartininko – mes į tai nekreipėme dėmesio. Mums svarbiausia buvo mūsų pačių žaidimas. Jie nežaidė futbolo – tik griovė, todėl taip ilgai mums reikėjo laukti įvarčio. Bet šiuo metu esam labai laimingi“, - pasakojo „Skaidiškės“.

Po rungtynių tarp C komandos narių pagrindinė tema buvo antrasis įvartis, kuris buvo įmuštas, palietus varžovų žaidėjui ranka. Tačiau pagrindinis klausimas: ar tai buvo tik ranka, ar žaidimas ranka, taip ir neatsakytas.

Žaibo kirtis – Vilkai 4:4 (bendras 7:5)

„Per daug jėgų atidavėme bandydami atlošti, ką praradome prieš savaitę“, - po rungtynių kalbėjo kelias rungtynes dėl traumos praleidęs vilkas K.Maželis.

Šįkart vėl buvo galima drąsiai įsitikinti, kad komanda su juo ir be jo skiriasi maždaug taip, kaip Vilniaus Žalgiris nuo Kazlų Rūdos „Šilo“. Būtent jo valytojo vaidmuo nutraukė daugelį ŽK atakų, kurios, galbūt, būtų pasibaigusios įvarčiais.Komandų atstovų komentarai:

„Vilkai“ išsiveržė į priekį, tačiau greit sulaukė identiško atsakymo. Kažkiek gražaus futbolo ir du įspūdingi „Vilkų“ įvarčiai, kurie atstatė dviejų rungtynių status quo.

„Klausykit, gal pradedam žaist?“ – per pertrauką gana piktai surėkė komandos draugams vienas žaibas.

Klausimas neliko neišgirstas. Vos prasidėjus antrajai rungtynių daliai rezultatas tapo 3:2. Tokia nelemta situacija – kamuolys į kalniuką, nuo jo keistai atšoko, vartininkas nespėjo užsiimti normaliai pozicijos ir vėl rezultatas, kuris tenkina ŽK.

Tačiau ir tai dar ne viskas, nes šios rungtynės iš visų stipriai išsiskyrė rezultatyvumu. „Vilkai“, puikiai įžaidę baudos smūgį, padidino persvarą iki 4:2, o rungtynių pabaigoje jau karaliavo ŽK. Karaliavo nepaisant to, kad tribūnose visi tik ir kalbėjo apie deja vu, ir apie tai, kad ŽK, net ir pakeitę komandos pavadinimą, pakeitę aprangas, vėl kris į liūną ketvirtfinalyje. „Žaibo kirtis“ šiuo klausimu turėjo savo nuomonę.

„Nepadarėme laiku keitimo ir dėl to mes ne pusfinalyje. Tenesupyksta gynėjai, bet paskutinius du įvarčius gavom kvailus. Tikrai galėjome daugiau“, - sakė „Vilkas“.

„Ir vėl pramiegojom pradžią. Atrodo užliūliavo jų kalbos apie 95 procentus ir mes nežaidėme. O žaisti pradėjome tik tada, kai gavom gerą spyrį į užpakalį. Labai džiaugiuosi, kad esant rezultatui 2:4 nepradėjom panikuoti, o sužaidėm šaltakraujiškai. Noriu pagirti „Vilkus“ už kovą. Iš tikro jie šiandien žaidė puikiai“, - rungtynes konstatuoto „Žaibo kirtis“.

W.W.G. – Oniksas 2:0 (bendras 2:2, baudiniai 4:1)

„Oniksas“ iš esmės turėjo viską – dviejų įvarčių persvarą, psichologinį pranašumą ir W.W.G. autobuso nuvarymą į autobusų parką. Faktas tas, kad W.W.G. sau įprasto gynybinio žaidimo žaisti negalėjo, „Oniksui“ savo ruožtu, tereikėjo sėkmingai kontratakuoti nors kartą ir, turbūt, šios poros nugalėtojas būtų paaiškėjęs gerokai anksčiau, nei paaiškėjo.

W.W.G. dar prieš savaitę sakė, kad žino, kaip nugalėti „Oniksą“. Nors tuo metu atrodė, kad tai tėra tušti žodžiai vakar jie įrodė, kad komanda nusipelnė būti didžiajame lygos ketverte.

„Iš tikrųjų, padarėme stebuklą. Neįtikėtina įveikti tokio lygio komandą, kuri žaidė taip drausmingai. Progų turėjom nemažai, tik ilgai nesisekė jų pramušti. Galiausiai pavyko ir dėl to labai džiaugiamės. Baudinių serijoje jau blizgėjo mūsų vartininkas“, - šypsenos nuo veidų neapleido W.W.G.

Tarp W.W.G įdomių, bet suprantamų sprendimų buvo Ž.Žudžio žaidimas ne tik gynyboje, tačiau ir puolant. Komanda rizikavo, bet ne iš gero gyvenimo.

Antrojo kėlinio pradžioje W.W.G. įmušę įvartį atkūrė intrigą, o nelabai ilgai trukus po kampinio išlygino dviejų rungtynių rezultatą.

Baudinių serijoje pirmieji mušė W.W.G. – sumušė visus keturis kartus. „Oniksas“ jau prašovė pirmuoju bandymu, antruoju įmušė, trečiuoju – vėl prašovė. Ketvirtojo bandymo „Oniksui“ jau neprireikė.

„Dineris“ – „Svajonė“ 1:0 (bendras 2:1)

Kai prieš savaitę „Dineris“ mažumoje žaidė geriau prieš „Svajonę, atrodė, kad šįkart klausimus išspręs labai greitai, tačiau toli gražu taip neatsitiko.

Futbole kartais taip nutinka, kad žaidi geriau ir nelaimi, o žaidi blogiau ir laimi.

„Be abejo, prieš savaitę sužaidėm geresnes rungtynes. Galbūt šiandien pritrūko mūsų jaunimo. Šiaip jau, šįsyk susitiko dvi lygios komandos.. pagal amžių“, - sakė „Dineris“.

Rungtynės prasidėjo „Svajonės“ pavojinga situacija. Antra proga vėlgi priklausė „Svajonei“. Toks neužtikrintas „Dinerio“ žaidimas buvo staigmena daugeliui. Kita vertus, „Dineris“ puikiai žino, kad „Svajonė“ yra vieno kėlinio komanda. Antrajam kėliniui dažniausiai šios ekipos žaidėjams neužtenka jėgų.

Tačiau šįkart „Dineris“ įmušė tada, kai „Svajonė“ jėgų tikrai dar turėjo. Tokia keista situacija, kuri baigėsi keistu įvarčiu.

Antrajame kėlinyje S.Barevičius turėjo galimybę įtvirtinti pergalę, tačiau vienas prieš vieną neįveikė varžovų vartininko. Savo atsakymų turėjo ir „Svajonė“. Viename epizode kamuolys netgi kirto vartų liniją, tačiau arbitro švilpukas fiksavo ne įvartį, o pražangą „Svajonės“ žaidėjui.

„Žaidėm gerai, sukūrėm nemažai progų, tik gaila, kad jų nerealizavom. Buvo daug situacijų, kai mums tiesiog pritrūkdavo paskutinio smūgio. O „Dineris“, kaip visada, sužaidė drausmingai, dėl to ir pelnytai laimėjo“, - rungtynes konstatavo „Svajonė“.

Komentarai po varžybų: