Turbūt pirmą kartą šį sezoną taip baisiai lijo. Gal net ne pačių rungtynių metu, tačiau gerokai prieš jas. Visa diena stipriai priminė rudenį, bet tai tik dar labiau motyvavo tuos, kurie žengė į aikštę.

Žaibo kirtis – Dineris 2:0 (bendras rezultatas 2:1)

Pasikartosiu, bet manau, kad šios komandos turėjo žaisti finale – iš tikro finalas būtų papuoštas. Kita vertus, mes negalime būti tikri, kad finalo nepapuoš „Skaidiškės“, kurios tarp dviejų stipriausių komandų žengė gana užtikrintai.

Nepaisant didžiulės atsakomybės ir rungtynių reikšmės, abi komandos pirmiausiai dėmesį skyrė puolimui, o ne gynybai. „Kirtis“ įmušė, tačiau nieks nepasikeitė – jie ir toliau siekė įvarčio bei pergalės per pagrindinį laiką.

„Nuo pat pradžių žinojom, kad progų turėsim ir nusprendėm, kad nepriklausomai nuo rezultato, bandysim pult ir mušt įvartį. Rungtynės buvo kažkuo panašios į pirmas, tik stengėmės viską daryti greičiau“, - apie rungtynes kalbėjo ŽK.

Tas greitis buvo pats blogiausias sprendimas „Dineriui“ kurie rungtynes pradėjo turėdami du keitimus, tačiau traumą patyrus vienam žaidėjui, baigė susitikimą turėdami vos vieną komandos narį „ant atsarginių suolo“.

„Šiose rungtynėse mums labiausiai pritrūko keitimų. Prieš kitas komandas tai nebūtų pasiteisinmas, tačiau prieš „Žaibo kirtį“ yra. Galvojom netgi S.Barevičių leisti į puolimą, tačiau po komandos žaidėjo gautos traumos, nebegalėjome net to padaryti. Sveikinu varžovus ir linkiu jiems iškovoti čempiono titulą“, - po rungtynių mintis dėstė „Dineris“.

Ši komanda turės galimybę pirmą kartą iškovoti bronzos medalius, nes iki šiol tokio apdovanojimo ji neturi. Atsakomosiose rungtynėse su „Žaibo kirčiu“ ši komanda turėjo ne vieną progą pakeisti rungtynių eigą, tačiau ne mažiau progų turėjo ir brandžiau rungtynes sužaidęs ŽK. „Būna, kad jiems pasiseka, būna, kad jiems nepasiseka. Toks yra futbolas“, - konstatavo „žaibas“.

Rungtynes „Dineris“ baigė ne visos sudėties, nes už paskutinės vilties pražangą, likus žaisti penkias minutes, iš aikštės buvo pašalintas griežtasis M.Ubartas. „Raudona kortelė nieko nepakeitė. Dar turėjome penkias minutes ir bandėme mažumoje patekti į finalą. Nepavyko“, - sakė „Dineris“.

W.W.G. – Skaidiškės 2:3 (bendras rezultatas 2:6)

Nors W.W.G. ir žadėjo, kad bus come back‘as, nuo rungtynių pradžios matėsi, kad to nebus. Šįsyk W.W.G. susirinko jau kitos sudėties, lyginant su tuo, ką turėjo, o tiksliau, ko neturėjo prieš savaitę. Tačiau tai nieko nepakeitė. Iš esmės, rezultatas 2:3 W.W.G. yra neblogas, nes rungtynės parodė, kad jos gali baigtis daug didesne „Skaidiškių“ pergale.

„Jie buvo stipresni ir laimėjo, todėl dabar neverta galvoti, ką davė pirmųjų rungtynių rezultatas. Tikėjome, kad galime padaryti kai ką daugiau, tačiau dabar neverta atsigręžti atgal ir pasidžiaugti, kad apskritai patekome į didįjį ketvertą. Tai yra fantastinis pasiekimas“, - sakė W.W.G.

Pirmasis įvartis buvo įmuštas besibaigiant pirmajam kėliniui, o vos prasidėjus antrajam jau „Skaidiškės“ traukė kamuolį iš savo vartų. Skirtingai nei daugelyje sezono rungtynių, geltonai – juodi šįsyk nepersistengė puldami varžovų vartų, daugiau dėmesio skirdami gynybai.

„Žinojome, kad 3:0, tai jokios prasmės kažkur pulti. Tas mūsų įvartis į rūbinę mus dar labiau atpalaidavo, todėl antrajame kėlinyje sukūrėme dar daugiau progų. Dabar laukiame finalo. Jokio skirtumo su kuo teks žaisti, nes kitame pusfinalyje abi komandos yra labai stiprios“, - kalbėjo „Skaidiškių“ atstovas.

Lygus rezultatas antrajame kėlinyje išsilaikė vos dvi minutes – tada dar per dvi „Skaidiškės“ pelnė du įvarčius bei padidino ir taip didelę savo persvarą.

Gaila, kad nenufilmuotas paskutinysis W.W.G įvartis, nes jis ne tik kad pretenduotų į Topų topus, bet būtų jų viršūnėje.

Oniksas - Carlsberg 2:5 (bendras rezultatas 8:6)

"Užmirškime, kas buvo prieš savaitę ir žaiskime taip, kad jaustumėm malonumą. Sezonas eina į pabaigą, tad svarbu, kad jį prisimintumėm, kaip gerą", - uždegančią kalbą prieš mačą skėlė kažkas iš "Carlsbergo" tada, kai "Oniksas" buvo paprašęs varžovų, kad šie leistų žaisti neregistruotam žaidėjui. "Carlsberg" nesutiko. O kodėl turėtų?

"Oniksas" pirmą kėlinį atžaidė septyniese, o per pertrauką prie jų prisijungė vienas iš dviejų rezultatyviausių lygos žaidėjų R.Lipnevič. Pastarajam užteko kėlinio, kad pasiektų dublį ir nuvytų nuo varžovų atsiradusias nerealias viltis.

"Antram kėliny buvo kilusi kvaila mintis, kad o gal?", - apie penkių įvarčių deficito panaikinimą pradėjo svajoti "Carlsberg", tačiuo tuo metu jau minėtas R.Lipnevič pelnė savo antrąjį įvartį.

Tuo metu jau buvo gerai aptemę, tad rungtynės buvo užbaigtos ne su tokiu entuziasmu, su kokiu jos prasidėjo.

"Carlsberg" paskutiniąsias rungtynes žais dėl septintosios vietos. Vieta gal ir ne tiek reikšminga, tačiau komanda gali padėti D.Kairiui tapti rezultatyviausiu lygos žaidėju. Lygiai tą patį gali padaryti ir "Oniksas" bei R.Lipnevič, kurie kovos dėl penktos pozicijos.

Vilkai - Svajonė 2:1 (bendras rezultatas 3:2)

Nors galutinis rezultatas rodo, kad galėjo būti itin įnirtinga kova, tačiau taip nebuvo. Bent jau rungtynių pradžioje. "Vilkai", visiškai negalvodami apie gynybą, puolė varžovų vartus, tik kad ilgai nepavyko įmušti. Ilgai ne pagal sužaistą laiką, o pagal sukurtų progų skaičių.

Tiesa, "Vilkai" šiame susitikime išsiskyrė dar vienu komponentu - nuošalių gausa. Veikiausiai, niekas jų neskaičiavo, bet per pirmąjį pusvalandį jų buvo nemažiau, kaip dešimt.

Pirmasis įvartis krito iš gana aštraus kampo. Tas įmuštas įvartis nei kiek neatšaldė "Vilkų", tad jie ir toliau atakavo.

"Svajonės" komanda gali padėkoti, jei to dar nepadarė, savo gynėjams, kurie labiausiai prisidėjo, kad skirtumas nebūtų didesnis.

Tačiau futbole ne visada viskas vyksta pagal logiką. Vadovaujantis tokia logika, "Svajonė" rezultatą išlygino, tačiau išsaugoti persvaros nesugebėjo.

"Vilkams" šiame sezone liko "Oniksas", "Svajonei" - "Carlsberg".

Kometarai po varžybų: